Lietuvos ekonomikos transformacija jau vyksta, tačiau skirtingi sektoriai į technologinę pažangą žengia nevienodu tempu. Ekspertai perspėja, kad augančių atlyginimų, startuolių ir skaitmeninių paslaugų nepakanka – šalies konkurencingumui svarbu, kad automatizacija pasiektų ir tradicinį verslą.
Diskusijų festivalyje „Būtent!“ dalyvavę specialistai teigė, kad Lietuva jau nebegali būti vadinama pigios darbo jėgos šalimi. Vis dėlto perėjimas prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dar nėra vienodas: dalis įmonių sparčiai diegia dirbtinį intelektą ir kitus skaitmeninius sprendimus, o kitos vis dar atsargiai vertina investicijų kainą bei jų atsipirkimo laiką.
Automatizaciją stabdo trumpų investicijų grąžos lūkesčiai
ILTE vyriausioji ekonomistė dr. Jonė Kalendienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva gerai atrodo skaitmeninių sprendimų ir paslaugų srityse, tačiau pramonės automatizavimo tempai yra kuklesni. Tam įtakos turi šalies ekonomikos struktūra, kurioje reikšmingą dalį sudaro maisto, baldų ir medienos sektoriai.
Ekspertės teigimu, viena iš kliūčių yra verslo lūkestis, kad investicijos į robotizaciją ar kitą automatizaciją atsipirks itin greitai. Kai kuriose Europos valstybėse įmonės investicijų grąžą planuoja per maždaug penkerius metus, o Lietuvoje neretai tikimasi ją pasiekti per trejus. Dėl to dalis projektų verslui atrodo nepakankamai patrauklūs.
Panaši problema kyla diegiant ir dirbtinį intelektą. „Kiloverse“ operacijų vadovės Ritos Janušauskaitės vertinimu, technologijų integracija yra tęstinis procesas, kurio pradžioje įmonės dažnai patiria papildomų išlaidų. Apčiuopiama finansinė nauda gali atsirasti vėliau, todėl naujovės ne visada iš karto padidina pelną.
Technologijos turi pasiekti ir regionų įmones
Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė teigė, kad Lietuvos ekonomikos kryptį jau atspindi eksporto pokyčiai. Žinioms imlių paslaugų eksportas kelerius metus auga sparčiau už kitas eksporto rūšis, tačiau vien technologijų sektoriaus ir didžiųjų miestų pažangos nepakanka.
Norint, kad aukštos pridėtinės vertės ekonomika augtų plačiau, technologinė transformacija turi pasiekti daugiau įmonių, taip pat ir regionuose. Daliai verslų investicijos į skaitmenizavimą, robotizaciją ar išmanias gamybos grandines yra didelės, todėl jų įgyvendinimui gali prireikti valstybės paramos, paskolų ar išorinio kapitalo.
Ekspertai taip pat pabrėžė sėkmingų verslo pavyzdžių reikšmę. Ypač regionuose panašaus profilio įmonių patirtis gali paskatinti kitus verslus ryžtis technologiniams pokyčiams.
Darbuotojams reikės nuolat atnaujinti žinias
Technologinė pažanga keičia ne tik įmonių procesus, bet ir reikalavimus darbuotojams. Diskusijos dalyvių teigimu, profesijos nebūtinai išnyks, tačiau jų turinys ir kasdienės užduotys gali keistis labai greitai.
Dr. J. Kalendienė atkreipė dėmesį, kad didžiausias iššūkis kyla ne tik jauniems žmonėms, kurie dar tik ateina į darbo rinką, bet ir joje jau dirbantiems specialistams. Jiems tenka keisti ilgus metus susiformavusius mokymosi bei darbo įpročius.
- skaitinis raštingumas
- loginis mąstymas
- kritinis mąstymas
- gebėjimas suprasti duomenų struktūrą ir analitiką
Šie gebėjimai, ekspertų vertinimu, taps vis svarbesni. Vadovams ir specialistams taip pat teks geriau suprasti duomenų judėjimą, jų valdymą ir technologijų taikymą kasdieniame darbe.
Lietuva gali išnaudoti mažos šalies pranašumą
Lietuvos verslo angelų tinklo „LitBAN“ valdybos pirmininkas dr. Vladas Lašas ragino šalies pažangą vertinti ne vien pagal atotrūkį nuo didžiųjų ekonomikų. Jo teigimu, Lietuva gali ne kartoti kitų valstybių kelią, o kai kuriuos raidos etapus peršokti pasitelkdama naujas technologijas.
Tam, anot eksperto, reikalingi stipresni verslumo ir technologiniai gebėjimai, noras eksperimentuoti bei didesnė tolerancija rizikai. Lietuvos ekonomikos transformacija priklausys ne tik nuo naujų technologijų prieinamumo, bet ir nuo to, kaip greitai jomis pasinaudos platesnis verslo bei darbuotojų ratas.
Šaltinis: elta.lt
