Gyventojams iš II pensijų pakopos jau išmokėta 2,9 mlrd. eurų, todėl daliai žmonių tenka spręsti, ką daryti su gautais pinigais. II pakopos pinigų panaudojimas gali turėti labai skirtingą finansinį rezultatą: lėšomis galima sumažinti paskolą, panaudoti jas būstui arba investuoti ilgesniam laikotarpiui.
Lietuvos bankas tarp galimų sukauptų lėšų panaudojimo krypčių išskiria išankstinį paskolų grąžinimą ir pradinį įnašą būstui. „Bigbank“ paskaičiavo, kaip atrodytų keli scenarijai, jei žmogus galėtų skirti 10 tūkst. eurų.
10 tūkst. eurų būsto paskolai gali sutaupyti 11,3 tūkst. eurų
2026 metų liepą vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje siekė 4,09 proc.
Jeigu žmogui likę grąžinti 100 tūkst. eurų būsto paskolos per 20 metų ir palūkanos visą laikotarpį nesikeistų, mėnesio įmoka siektų apie 611 eurų.
„Bigbank“ skaičiavimu, iš karto grąžinus papildomus 10 tūkst. eurų ir toliau kas mėnesį mokant tuos pačius 611 eurų, paskolos terminas teoriškai sutrumpėtų beveik trejais metais. Vietoje 20 metų paskola būtų išmokėta maždaug per 17 metų ir vieną mėnesį.
Per likusį laikotarpį palūkanoms būtų išleista apie 11,3 tūkst. eurų mažiau.
Yra ir kitas pasirinkimas – ne trumpinti paskolos terminą, o sumažinti mėnesio įmoką. Tokiu atveju ji sumažėtų maždaug 61 euru, o per visą laikotarpį palūkanoms būtų sutaupyta apie 4,7 tūkst. eurų.
„Dažniausiai pasirenkama mažinti paskolos įmoką, nes paskolos termino trumpinimo procesas yra gana sudėtingas, be to, dėl infliacijos efekto ilgainiui net ir nemažėjanti paskolos įmoka per kišenę kerta mažiau. Tačiau tiek vienas, tiek kitas variantas finansiškai atsiperka gana smarkiai“, – sako „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė Ieva Butkutė.
Turint vartojimo paskolą skaičiai kitokie
Vartojimo paskolų palūkanos gerokai didesnės. 2026 metų liepą jų vidutinė norma siekė 8,36 proc.
Skaičiuojama, kad 10 tūkst. eurų vartojimo paskolos penkeriems metams mėnesio įmoka, esant tokiai palūkanų normai, būtų apie 204 eurus. Per visą laikotarpį vien palūkanoms tektų sumokėti maždaug 2,3 tūkst. eurų.
Jeigu tokią paskolą būtų galima visiškai padengti II pakopos lėšomis, gyventojas išvengtų būsimų palūkanų, o jo mėnesio išlaidos iš karto sumažėtų daugiau kaip 200 eurų.
Vis dėlto reikia įvertinti konkrečią paskolos sutartį. Tam tikrais atvejais gali būti taikomas iki 1 proc. išankstinio grąžinimo mokestis.
10 tūkst. eurų gali tapti pradiniu įnašu būstui
Kitas II pakopos pinigų panaudojimo variantas – pradinis įnašas perkant būstą.
Nuo 2026 metų rugpjūčio nustatytus kriterijus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažintas iki 10 proc. Vadinasi, 10 tūkst. eurų teoriškai gali pakakti pradiniam įnašui perkant iki 100 tūkst. eurų vertės būstą.
Tai nereiškia, kad bankas automatiškai suteiks likusius 90 tūkst. eurų. Kredito suma ir pradinis įnašas priklauso nuo žmogaus pajamų, turimų finansinių įsipareigojimų, perkamo turto vertės ir banko vertinimo.
Papildomas pradinis įnašas taip pat gali sumažinti paskolos kainą. „Bigbank“ pateikia pavyzdį, kai perkamas 200 tūkst. eurų vertės būstas. Turint ne 20 tūkst., o 30 tūkst. eurų pradinį įnašą, reikalinga paskola sumažėtų nuo 180 iki 170 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad mokant maždaug 869 eurus per mėnesį paskolos terminas galėtų sutrumpėti daugiau kaip trejais metais, o palūkanoms būtų išleista apie 22 tūkst. eurų mažiau.
O jeigu 10 tūkst. eurų būtų investuoti?
Ilgalaikis investavimas gali duoti didesnę grąžą, tačiau priešingai nei paskolos palūkanų sutaupymas, būsima investicijų grąža nėra žinoma iš anksto.
Jeigu 10 tūkst. eurų būtų investuoti su hipotetine 7 proc. vidutine metine grąža, o visas uždarbis būtų reinvestuojamas, pagal pateiktus skaičiavimus suma teoriškai išaugtų iki 19,7 tūkst. eurų po 10 metų.
Po 20 metų ji siektų apie 38,7 tūkst. eurų, o po 30 metų – apie 76,1 tūkst. eurų.
Tai yra matematinis scenarijus, o ne prognozuojama ar garantuojama investicijų grąža. Reali investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi.
Panašiai atsargiai reikėtų vertinti ir ankstesnį nekilnojamojo turto kainų augimą. Eurostato duomenimis, nuo 2015 metų iki 2025 metų pabaigos būsto kainos Lietuvoje išaugo apie 168 proc. Tačiau toks ankstesnis augimas negarantuoja panašaus rezultato ateityje.
„Jau turimos paskolos grąžinimas suteikia beveik garantuotą naudą, lygią išvengtoms palūkanoms ar sumažintoms įmokoms, o investicijų rezultatas, nepriklausomai nuo to, ar tai akcijos, ar nekilnojamasis turtas, nėra garantuotas. Todėl pirmiausia verta įvertinti brangiausias skolas ir pasirūpinti finansiniu rezervu, o tik tuomet galvoti apie ilgalaikį investavimą“, – teigia I. Butkutė.
Kuris sprendimas tinkamesnis konkrečiam žmogui, priklauso nuo jo turimų skolų, palūkanų, finansinio rezervo, pajamų ir toleruojamos investavimo rizikos. Todėl vienodas II pakopos pinigų panaudojimas visiems gyventojams nebūtų finansiškai lygiavertis.
