Mokesčių pokyčiai verslui tampa ne tik didesnės finansinės naštos klausimu. KPMG apklausa parodė, kad 37 proc. organizacijų reguliacinę riziką laiko didžiausiu su mokesčiais susijusiu iššūkiu verslo augimui.
Ekspertų teigimu, įmonėms vis svarbiau ne vien tai, kokie yra mokesčių tarifai, bet ir ar galima iš anksto numatyti, kokios taisyklės galios po kelerių metų. Dažnai keičiami teisės aktai apsunkina investicijų, plėtros ir ilgalaikio finansavimo planavimą.
Neapibrėžtumas stabdo sandorius ir investicijas
KPMG tyrimo duomenimis, 48 proc. apklaustų vadovų teigė, kad besikeičiantys reguliaciniai reikalavimai riboja verslo lankstumą. Dar 65 proc. respondentų dėl reguliavimo ir politikos neapibrėžtumo buvo atidėję arba iš naujo svarstė planuotus sandorius.
KPMG Mokesčių skyriaus vadovė ir partnerė Vita Šumskaitė nurodo, kad įmonėms problemų kelia ne tik pats mokestinis pakeitimas. Nauji reikalavimai dažnai reiškia papildomas investicijas į informacines sistemas, procesų peržiūrą, darbuotojų mokymus ir atitikties užtikrinimą.
Neaiškumas dėl būsimų sąnaudų ir taisyklių taip pat gali paskatinti įmones atidėti plėtrą, mažiau investuoti į inovacijas ar atlyginimų didinimą. Kai kurios bendrovės, kol situacija tampa aiškesnė, darbuotojus įdarbina kitose valstybėse.
Lietuva Baltijos regione atsilieka nuo Estijos ir Latvijos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Ernestas Einoris atkreipia dėmesį į pelno apmokestinimo skirtumus Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje pelno mokestis mokamas jį paskirstant, todėl įmonėje investicijoms ar plėtrai paliktas pelnas neapmokestinamas. Lietuvoje pelno mokestis mokamas kasmet, net jei pelnas reinvestuojamas, o jį išmokėjus savininkams taikomas papildomas apmokestinimas.
Pagal JAV mokesčių politikos tyrimų instituto „The Tax Foundation“ sudaromą Europos mokesčių politikos reitingą Lietuva užima aštuntą vietą tarp 32 valstybių. Estija vertinama kaip konkurencingiausia Europos šalis, o Latvija reitinge yra ketvirta.
Tačiau reitingas parengtas pagal 2025 m. galiojusius įstatymus ir dar neįvertina 2026 m. įsigaliojusių pakeitimų. Šiemet padidintas pajamų apmokestinimo progresyvumas, pradėtos sumuoti skirtingų rūšių pajamos, atsirado naujų išimčių, o pelno mokesčio tarifas per dvejus metus pakilo nuo 15 iki 17 procentų.
Akcizas saldiesiems gėrimams tapo reguliavimo pavyzdžiu
E. Einoris vienu iš neapibrėžtumo pavyzdžių vadina 2026 m. pradėtą taikyti akcizą saldiesiems gėrimams. Iki mokesčio įsigaliojimo likus kelioms savaitėms verslui, jo teigimu, dar nebuvo aišku, kaip tiksliai bus apskaičiuojamas ir mokamas akcizas, kas laikoma pridėtiniu cukrumi ir kokiais dokumentais reikės pagrįsti jo kiekį.
LLRI atstovas taip pat teigia, kad gėrimų koncentratų apmokestinimas pagal neskiesto produkto svorį ar tūrį nevisiškai atitinka viešai įvardytą visuomenės sveikatos tikslą. Šį vertinimą jis pateikia kaip vieną iš diskusijų dėl naujo mokesčio konstrukcijos aspektų.
Įmonėms reikia ruoštis pokyčiams iš anksto
Pasak KPMG atstovės, sparčiai keičiantis reguliavimui įmonėms nebepakanka vien tinkamai vykdyti mokestines prievoles. Mokesčių pokyčiai verslui reikalauja gebėjimo greitai įvertinti jų poveikį ir pritaikyti vidaus procesus.
Įmonėms rekomenduojama nuolat stebėti teisės aktų pakeitimus, į investicijų, reorganizacijų ar naujų verslo modelių planavimą anksčiau įtraukti mokesčių ir finansų specialistus bei užtikrinti, kad IT sistemos leistų greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
2026 m. KPMG tyrime dalyvavo 2 084 aukšto lygio vadovai iš 25 jurisdikcijų. Apklausa atlikta kovo 4-balandžio 9 dienomis. Respondentai atstovavo finansų, mokesčių, teisės, rizikų valdymo, technologijų ir kitoms įmonių funkcijoms.
Šaltinis: elta.lt
