Mažesnės biomasės rapsai gali duoti ne mažesnį, o kai kuriais atvejais ir stabilesnį derlių nei vešlūs, daug lapijos suformuojantys augalai. Naujausi veislių bandymai ir Lietuvos ūkių patirtis rodo, kad vis svarbiau vertinti ne pasėlio išvaizdą, o tai, kaip efektyviai augalas panaudoja turimus išteklius.
Ši tendencija ypač išryškėjo 2025-2026 metų sezonu, kai dalyje ūkių augalams teko susidurti su sausra, aukšta temperatūra ir lengvesniais dirvožemiais. Tokiomis sąlygomis pranašumą įgijo hibridai, gebantys išlaikyti produktyvumą nepalankiomis augimo sąlygomis.
Derliaus skirtumas gali virsti papildomomis pajamomis
Vokietijoje atlikti veislių bandymai parodė, kad aukštam rapsų derlingumui nebūtina suformuoti itin didelės biomasės. Kai kurie mažesnės biomasės hibridai turimus vandenį, maisto medžiagas ir kitus išteklius panaudojo efektyviau, todėl pasiekė aukštus derliaus rezultatus.
Skirtingų hibridų derliaus skirtumai kai kuriuose bandymuose siekė 30 proc. „KWS Vamos“ gerai pasirodė lengvesnėse dirvose, o dirbtinio intelekto pagrindu sukurta veislė „KWS Skoros“ geresnių rezultatų pasiekė našesniuose dirvožemiuose. Abu hibridai taip pat išsiskyrė produktyvumu sausros ir karščio sąlygomis.
2026 metais Vokietijoje „KWS Skoros“ ir „KWS Vamos“ vidutiniškai subrandino 189 kilogramais iš hektaro didesnį derlių nei dešimt kitų hibridų, užėmusių 3-12 vietas. Esant 534 eurų už toną rapsų kainai, toks skirtumas galėjo reikšti apie 100 eurų papildomų pajamų iš hektaro.
Rapsų konsultanto iš Vokietijos Rene Brando vertinimu, svarbus ne tik maksimalus derlius, bet ir augalo gebėjimas jį išlaikyti, kai trūksta vandens ar dirvožemis neužtikrina optimalių sąlygų. Tokiu atveju veislės efektyvumas tampa ir agronominiu, ir ekonominiu pranašumu.
Įspūdinga lapija ne visada reiškia didesnį derlių
Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad vešlus ir intensyviai žaliuojantis pasėlis ne visuomet yra produktyviausias. „Agrokoncerno“ inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ pastebėta, kad nepalankiomis oro sąlygomis didelės biomasės augalai nemažai energijos bei maisto medžiagų skiria vegetatyvinei masei palaikyti, o ne sėkloms formuoti.
Pasak „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovo Simono Meškausko, aukštą ir stabilų derlių geriau apibūdina sėklų skaičius ploto vienete bei tūkstančio sėklų masė. Šie rodikliai leidžia įvertinti, kaip efektyviai augalas sukauptus išteklius paverčia galutiniu derliumi.
Mažesnės biomasės rapsai paprastai turi siauresnius lapus, žemesnius stiebus ir mažesnę lapų masę. Tačiau jie gali suformuoti ilgesnes ar stambesnes ankštaras, o mažiau išteklių skirti lapams bei stiebams ir daugiau jų nukreipti sėklų vystymuisi.
Didelė lapija taip pat reiškia didesnį vandens poreikį. Be to, lapai ir ankštaros gali konkuruoti dėl augalui reikalingų maisto medžiagų, ypač tada, kai oro sąlygos tampa nepalankios.
Lietuvos ūkyje hibridų plotai buvo išplėsti
Lietuvos ūkininko Pauliaus Rimeikio ūkyje išbandyti „KWS Skoros“ ir „KWS Demos“ hibridai po pirmųjų rezultatų buvo pasėti didesniuose plotuose. Sprendimą lėmė augalų būklė, derlius ir jų savybės viso auginimo sezono metu.
Ūkininko teigimu, gegužės pradžioje trūkus drėgmės, pasėliuose nebuvo pastebėta ryškesnių neigiamų požymių. Mažesnės biomasės rapsai taip pat buvo lengviau nuimami, subrendo tolygiai, o sėklos neišbyrėjo. Jų aliejingumas siekė iki 50 procentų.
Šiame ūkyje rapsai dažniausiai sėjami rugpjūčio 15-18 dienomis, todėl svarbu, kad hibridai spėtų pasiruošti žiemai. „KWS Skoros“ tinkamas ankstyvesnei ir vidutinei sėjai iki rugpjūčio 20 dienos, o sunkesniuose dirvožemiuose sėją rekomenduojama paankstinti.
Šaltinis: elta.lt
