Ateities inžinierių rengimas vis dažniau grindžiamas ne vien techninėmis žiniomis. Universitetai siekia studentams suteikti ir kibernetinio saugumo, energinio efektyvumo, kritinio mąstymo bei atsakingo dirbtinio intelekto taikymo kompetencijų.
Šiems pokyčiams skirtas tarptautinis projektas ENERGYCOM, kuriame daugiausia dėmesio skirta dirbtinio intelekto taikymui inžinerijos studijose. Projektą koordinavo Kauno technologijos universitetas, o jo veiklos vykdytos nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. spalio 1 d.
Techninių žinių nebeužtenka
Šiuolaikinės technologijos tampa vis labiau susietos. Elektros tinklai, gamybos įrenginiai, automobiliai, pastatai ir buitinė technika renka duomenis, keičiasi informacija internetu ir vis dažniau priima automatinius sprendimus.
Dėl to inžinieriams tenka vertinti ne tik tai, ar sukurta sistema veikia. Ne mažiau svarbu nustatyti, kiek energijos ji sunaudoja, ar yra apsaugota nuo kibernetinių grėsmių, kokius duomenis renka ir kokį poveikį gali turėti žmonėms bei aplinkai.
Projekto koordinatorė, Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros docentė dr. Rasa Brūzgienė, pabrėžia, kad dirbtinis intelektas neturėtų būti suprantamas kaip žmogaus pakaitalas. Jis gali pagreitinti mokymąsi, padėti analizuoti sudėtingas sistemas ir ieškoti naujų sprendimų, tačiau galutinę technologijų kryptį turi pasirinkti žmogus.
Trys pagrindinės kompetencijų kryptys
ENERGYCOM projekte išskirtos trys tarpusavyje susijusios sritys. Pirmoji – tvarioji inžinerija, apimanti mechaninių ir elektroninių sistemų, robotikos, mechatronikos, valdymo technologijų bei energiją taupančių įrenginių kūrimą.
Antroji kryptis – tvarioji kompiuterija. Ji apima programinę įrangą, algoritmus, debesų kompiuteriją, autonomines sistemas ir sprendimų priėmimo procesus. Šioje srityje svarbu vertinti ne tik technologinį sprendimo efektyvumą, bet ir jo sunaudojamus skaičiavimo bei energijos išteklius.
Trečioji kryptis susijusi su ryšiu ir komunikacija. Ji apima kompiuterių tinklus, ryšio protokolus, aparatinę įrangą, duomenų apsaugą bei kibernetinį saugumą.
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Andrius Katkevičius atkreipia dėmesį, kad didėjant daiktų interneto įrenginių skaičiui būtina spręsti, kokie duomenys turi būti perduodami į debesiją, o ką galima apdoroti pačiame įrenginyje. Vietinis duomenų apdorojimas gali sumažinti perdavimo apkrovą ir energijos sąnaudas, tačiau kartu turi būti užtikrintas įrenginio bei duomenų saugumas.
DI tampa mokymosi asistentu
Projektas numatė dirbtiniu intelektu grindžiamų asistentų įtraukimą į studijų aplinką. Jie gali padėti studentams suprasti sudėtingas teorines sąvokas, parinkti individualizuotas užduotis, pastebėti programinio kodo ar skaičiavimų klaidas ir suteikti grįžtamąjį ryšį.
Dėstytojams tokie įrankiai gali padėti rengti interaktyvią mokomąją medžiagą, analizuoti studentų pažangą ir nustatyti žinių spragas. Vis dėlto DI pateikiami atsakymai ne visada būna teisingi, todėl inžinerijos studijose ypač svarbus kritinis vertinimas.
Klaidingas dirbtinio intelekto pasiūlymas gali lemti netinkamai suprojektuotą grandinę, pažeidžiamą ryšio protokolą ar nesaugų autonominės sistemos sprendimą. Studentas turi gebėti patikrinti gautą rezultatą, įvertinti jo prielaidas ir palyginti jį su eksperimentiniais duomenimis.
Universitetus sujungė tarptautinis projektas
ENERGYCOM veiklose dalyvavo Baltijos ir Šiaurės šalių aukštosios mokyklos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Islandijos. Tarp partnerių buvo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Rygos technikos universitetas, Talino technologijos universitetas, Tartu universitetas, Vasa universitetas, Norvegijos Arkties universitetas, Reikjaviko universitetas, Islandijos universitetas ir Linšiopingo universitetas.
Universitetų kompetencijos apėmė elektroniką, mechatroniką, robotiką, energetiką, daiktų internetą, signalų apdorojimą, programinės įrangos kūrimą, kibernetinį saugumą, dirbtinį intelektą ir į žmogų orientuotas informacines sistemas.
Projekto vykdytojai tikisi, kad ateities inžinierių rengimas padės parengti specialistus, gebančius kurti kibernetiškai saugias, energetiškai efektyvias ir žmogaus poreikius atitinkančias sistemas. Tokios kompetencijos gali būti pritaikytos kritinėje infrastruktūroje, energetikoje, daiktų interneto sprendimuose ir kitose technologijų srityse.
Šaltinis: elta.lt
