Lietuvos universitetų tarptautiniai ryšiai gali tapti svarbiu šalies mokslo diplomatijos ištekliumi, padedančiu stiprinti Lietuvos reputaciją, saugumą ir ilgalaikes partnerystes. Apie tai spalio 20 dieną Vilniuje vyksiančiame Lietuvos mokslo forume „Kai mokslas tiesia tiltus“ diskutuos Lietuvos ir užsienio mokslo, politikos bei diplomatijos atstovai.
Viena pagrindinių forumo temų bus mokslo diplomatijos potencialas Lietuvai. Diskusijoje dalyvausianti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė, Mykolo Romerio universiteto rektorė ir Tarptautinės universitetų asociacijos viceprezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė teigia, kad universitetai jau turi sukaupę reikšmingą tarptautinių partnerysčių kapitalą, tačiau valstybės mastu jis dar nėra pakankamai strategiškai išnaudojamas.
Universitetai kuria Lietuvos reputaciją
Pasak I. Žalėnienės, universitetų vaidmuo mokslo diplomatijoje neapsiriboja bendrais tyrimais ar akademiniais mainais. Kiekviena tarptautinė partnerystė, užsienio studento pasirinkimas studijuoti Lietuvoje ar Lietuvos mokslininko dalyvavimas tarptautinėje diskusijoje prisideda prie šalies žinomumo ir pasitikėjimo ja.
Kaip vieną iš pavyzdžių ji nurodo Mykolo Romerio universiteto bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis. Universitetas su Pietų Korėjos Dongseo universitetu įgyvendina ilgalaikes akademines iniciatyvas, tarp jų ir dvigubo diplomo programas. MRU ir Vytauto Didžiojo universitete veikiantys Karaliaus Sedžiongo institutai, pasak rektorės, padeda ne tik stiprinti akademinius ryšius, bet ir geriau pažinti kultūras.
MRU kartu su Australijos Karališkuoju Melburno technologijos universitetu taip pat yra įkūręs Australijos ir Lietuvos kibernetinio saugumo tinklą. Tokios partnerystės, be kompetencijų stiprinimo, didina Lietuvos matomumą strategiškai svarbiose srityse.
Ryšiai turėtų būti naudojami valstybės mastu
Lietuvos universitetų tarptautiniai ryšiai, I. Žalėnienės vertinimu, turėtų būti laikomi ne vien atskirų aukštųjų mokyklų pasiekimu, bet ir visos valstybės kapitalu. Į Lietuvą atvykstantys studentai, dėstytojai ir tyrėjai susipažįsta ne tik su pasirinkta institucija, bet ir su šalimi. Vėliau jie gali tapti Lietuvos partneriais mokslo, verslo, viešojo sektoriaus ar diplomatijos srityse.
Siekiant geriau išnaudoti šį potencialą, reikėtų glaudžiau koordinuoti universitetų, valstybės institucijų bei mokslo ir inovacijų sistemos veiklą. Universitetai neprivalo turėti vienodų tarptautinių strategijų, tačiau jų specializacijos galėtų būti telkiamos bendriems Lietuvos tikslams.
Tokiu atveju akademinės partnerystės galėtų prisidėti ne tik prie mokslinių tyrimų, bet ir prie ekonomikos, inovacijų, saugumo bei diplomatinių ryšių plėtros. Didesnį vaidmenį taip pat galėtų atlikti užsienio studentų alumnų tinklas, kuris ilgainiui tampa ilgalaike investicija į Lietuvos tarptautinius santykius.
Universitetų stiprybė – gebėjimas telkti partnerius
Lietuvos universitetų tarptautiniai ryšiai ypač svarbūs temose, kurios susijusios su šalies saugumu ir vertybėmis. Tarp jų minima demokratijos apsauga, teisės viršenybė, visuomenės atsparumas, kibernetinis saugumas, dirbtinio intelekto valdymas, žmogaus teisės ir Ukrainos atstatymas.
Universitetai taip pat prisideda prie pagalbos Ukrainos studentams, mokslininkams ir karo pabėgėliams, kuria akademines partnerystes bei dalyvauja diskusijose apie demokratijos ir valstybių atsparumą. Tai, pasak I. Žalėnienės, yra ne tik solidarumo išraiška, bet ir Lietuvos akademinės diplomatijos dalis.
Lietuvos mokslo forumas „Kai mokslas tiesia tiltus“ vyks spalio 20 dieną Lietuvos mokslo taryboje, Gedimino prospekte 3, Vilniuje. Renginys yra spalio 19-23 dienomis Vilniuje vyksiančios tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ dalis. Forumą bus galima stebėti ir tiesiogiai per LRT PLIUS.
Šaltinis: elta.lt
