Vilniaus miesto apšvietimas pritaikomas pagal konkrečios erdvės paskirtį, todėl skirtingose sostinės vietose galima matyti nevienodos spalvos ir intensyvumo šviesą. Gatvėse dažniau naudojama šaltesnė šviesa, parkuose – gintarinė, o Senamiesčio šviestuvai derinami prie istorinės aplinkos.
„Vilniaus apšvietimas“ sostinėje prižiūri beveik 70 tūkst. šviesos taškų. LED šviestuvai ir prožektoriai sudaro 98,5 proc. visų bendrovės prižiūrimų šviesos taškų.
Šviesos spalvą lemia vietos paskirtis
Parenkant apšvietimą vertinama ne tik tai, kiek šviesos reikia konkrečioje vietoje. Atsižvelgiama ir į automobilių, pėsčiųjų bei dviratininkų srautus, transporto greitį, gatvės geometriją, sankryžas, medžius, pastatus ir jų langus.
Pėsčiųjų bei dviračių takams ir dekoratyviam apšvietimui dažniausiai pasirenkama šilta, maždaug 2700 kelvinų spalvinės temperatūros šviesa. Intensyvaus eismo gatvėse ji gali siekti iki 4000 kelvinų. Tokiose vietose šviestuvai montuojami aukščiau, o optika šviesos srautą nukreipia į važiuojamąją dalį.
Parkuose taikomas dar kitoks sprendimas. Takams ir žmonių naudojamoms erdvėms apšviesti naudojama itin šilta, apie 1800 kelvinų gintarinė šviesa. Žaliuosiuose plotuose ir prie vandens telkinių siekiama išlaikyti kuo daugiau natūralios tamsos, kad būtų mažesnis dirbtinės šviesos poveikis augalijai ir gyvūnijai.
Senamiesčio šviestuvuose dera tradicija ir technologijos
Vilniaus Senamiestyje apšvietimo sprendimai derinami prie istorinės architektūros. Čia naudojami tradicinę aplinką primenantys varpelio ir keturbriauniai šviestuvai, tačiau jų viduje gali būti įrengti šiuolaikiniai LED moduliai, tiksli optika ir nuotolinio valdymo sistemos.
Pasak „Vilniaus apšvietimo“ Inžinerijos komandos vadovo Dariaus Jaso, vienodai atrodantys šviestuvai nebūtinai atlieka tą pačią funkciją. Jų veikimą lemia LED modulio galia, šviesos srautas ir kryptis, optika, spalvinė temperatūra bei valdymo galimybės.
Pavyzdžiui, šviestuvas su plačia asimetrine optika gali apšviesti važiuojamąją dalį ir šalia esantį taką, o tokio paties korpuso įrenginys su kryptine optika gali būti pritaikytas pėsčiųjų perėjai.
Šviesos šaltiniai integruojami į miesto infrastruktūrą
Apšvietimas Vilniuje montuojamas ne tik ant įprastų stulpų. Pėsčiųjų viaduke virš Tauro gatvės LED šviesos šaltinis integruotas į skulptūriškus turėklų porankius. Jis beveik nepastebimas, tačiau kryptingai apšviečia taką.
Ant Žvėryno tilto įrengtas spalvas keičiantis RGB apšvietimas atlieka kitą funkciją. Jis skirtas ne važiuojamajai daliai apšviesti, o sutemus išryškinti tilto konstrukciją.
Apšvietimas tikrinamas fotometriniais matavimais
Vilniaus miesto apšvietimas vertinamas ne vien pagal bendrą šviesos kiekį. Tikrinama, ar ji pasiskirsto tolygiai, neakina, tinkamai apšviečia žmones ir aplinką bei nepatenka į zonas, kuriose nėra reikalinga.
Dėl to gatvėse, takuose ir pėsčiųjų perėjose atliekami fotometriniai matavimai. Jais nustatoma, ar neatsiranda pernelyg tamsių arba per ryškių vietų.
LED technologijos taip pat leidžia nuotoliniu būdu stebėti šviestuvų veikimą, reguliuoti jų intensyvumą pagal paros laiką ir tiksliau nukreipti šviesą. Tokie sprendimai padeda mažinti energijos sąnaudas ir šviesos taršą, kartu užtikrinant konkrečiai erdvei reikalingą apšvietimą.
Vilniaus miesto apšvietimas, bendrovės atstovų teigimu, turi būti ne kuo ryškesnis, o tinkamai pritaikytas konkrečiai vietai – kad žmonėms būtų saugu, miesto erdvės išliktų estetiškos, o šviesa nesklistų ten, kur jos nereikia.
Šaltinis: elta.lt
