II pakopos pensijų kaupimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulaukė gerokai mažiau pasitraukimo prašymų nei metų pradžioje. Liepos-rugsėjo mėnesiais kaupimą nutraukė 3,4 proc. dalyvių, o bendras II pakopoje kaupiančių gyventojų skaičius siekia apie 730 tūkst.
Per ketvirtį pasitraukusiųjų buvo 2,2 karto mažiau nei antrąjį ketvirtį ir beveik 11 kartų mažiau nei pirmąjį. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo reformos pradžios sprendimą pasitraukti iš viso priėmė 46 proc. II pakopos dalyvių.
Trečiąjį ketvirtį pasitraukė 47,8 tūkst. gyventojų
Pasinaudoję galimybe nutraukti kaupimą, vadinamuoju „langu“, liepos-rugsėjo mėnesiais pasitraukė 47,8 tūkst. žmonių. Vienam dalyviui vidutiniškai teko daugiau nei 10,1 tūkst. eurų sukauptų lėšų.
Iš šios sumos 2,8 tūkst. eurų buvo pervesta į „Sodrą“ ir paversta papildomais pensijų apskaitos vienetais. Dar apie 7,4 tūkst. eurų gavo pats dalyvis. Didžiausią šios sumos dalį sudarė investicinė grąža – apie 4,2 tūkst. eurų, o paties gyventojo įmokos siekė 3,2 tūkst. eurų.
Iš viso trečiąjį ketvirtį kaupimą baigusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų. Iš jų 149,7 mln. eurų sudarė dalyvių įmokos, 201,6 mln. eurų – pensijų fondų uždirbta investicinė grąža. Dar 132,1 mln. eurų pervesta į „Sodrą“.
Fondo turtas pasiekė 5,3 mlrd. eurų
Nors dalis gyventojų kaupimą nutraukė, fonduose toliau esančios lėšos augo. Per sausį-rugsėjį II pakopos pensijų fondai dalyviams uždirbo 542 mln. eurų investicinės grąžos, o po trečiojo ketvirčio bendra sukaupto turto vertė siekė 5,3 mlrd. eurų.
Šių metų pradžioje pasitraukimo sprendimų banga buvo didžiausia, tačiau vėliau ji slūgo. LIPFA vadovo Vaidoto Rūko teigimu, gyventojai ne tik tęsia kaupimą, bet ir jį atnaujina arba pradeda iš naujo. Iki spalio 15 dienos sudaryta apie 38 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių.
Be pasitraukusiųjų, trečiąjį ketvirtį 851 žmogus lėšas atsiėmė dėl sunkios ligos, o 4,3 tūkst. dalyvių pasinaudojo galimybe tai padaryti likus penkeriems ar mažiau metų iki pensijos amžiaus. Dar 2,7 tūkst. gyventojų išsiėmė 25 proc. sukauptos sumos, o likusias lėšas paliko fonduose.
Pensijos ir darbo užmokesčio skirtumas išlieka didelis
Diskusiją dėl papildomo kaupimo skatina ir atotrūkis tarp senatvės pensijos bei darbo pajamų. „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinė senatvės pensija siekė apie 747 eurus, o vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo beveik 1,6 tūkst. eurų. Taigi pensija sudarė maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo po mokesčių.
„Eurostat“ duomenimis, 2025 metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė apie 39 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Šis rodiklis buvo daugiau nei dvigubai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, siekusį apie 16 proc.
Vertinant ilgalaikius rezultatus, nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai uždirbo 111,5 proc. grąžą, o kai kurių akcijų fondų augimas viršijo 135,3 proc. Tuo metu asmuo, nuo 2004 metų nuosekliai kaupęs II pakopoje ir uždirbęs vidutinį šalies darbo užmokestį, ketvirčio pabaigoje būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų. Ši suma pensijoje galėtų užtikrinti mažiausiai 94 eurų papildomas mėnesio pajamas.
Ilgalaikio kaupimo svarbą taip pat didina visuomenės senėjimas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad iki 2050 metų 63 metų ir vyresni žmonės gali sudaryti apie trečdalį šalies gyventojų, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažės. Todėl II pakopos pensijų kaupimas vertinamas kaip vienas iš būdų papildyti valstybės mokamą pensiją.
Šaltinis: elta.lt
