Pirmojo būsto įsigijimas daugeliui Lietuvos gyventojų tampa realus tik sulaukus 31 metų ar dar vėliau. „Luminor“ užsakytos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai respondentų mano, kad vidutiniam žmogui anksčiau įsigyti nuosavus namus sudėtinga.
40,9 proc. apklaustųjų teigė, kad pirmąjį būstą realu įsigyti sulaukus 31-35 metų. Dar 22,3 proc. mano, kad šis tikslas pasiekiamas tik po 35 metų, o 31 proc. respondentų įsitikinę, jog būstą galima įsigyti iki trisdešimties.
Jaunesni gyventojai būsto įsigijimą vertina optimistiškiau
Požiūris į pirmojo būsto įsigijimą skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Tarp 18-29 metų apklaustųjų 42,6 proc. mano, kad nuosavą būstą galima įsigyti iki 30 metų. Tuo metu tarp 50-60 metų respondentų taip galvoja tik 24,5 proc.
„Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės teigimu, trisdešimtmetis dažnai siejamas su didesniu finansiniu stabilumu, didesnėmis pajamomis ir sukauptomis santaupomis. Vis dėlto, pasak jos, svarbiausias veiksnys yra ne žmogaus amžius, o pasirengimas prisiimti ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.
Didžiausia kliūtis – pradinis įnašas
Vienas sudėtingiausių etapų norint įsigyti būstą yra pakankamų santaupų sukaupimas. Tarp su tėvais ar giminaičiais gyvenančių jaunuolių 44,6 proc. pagrindine kliūtimi pradėti savarankišką gyvenimą nurodė nepakankamas pajamas. Beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad jiems trūksta lėšų pradiniam įnašui.
Didėjant būsto kainoms, auga ir suma, kurią pirkėjui reikia sukaupti iš anksto. Dėl to net ir didesnės pajamos nebūtinai reiškia, kad būstas bus įsigytas greičiau, ypač tuo metu, kai žmogus dar moka nuomą ir padengia kitas kasdienes išlaidas.
Mažesnis pradinis įnašas gali sutrumpinti taupymo laiką
Pirmojo būsto įsigijimą kai kuriems gyventojams gali palengvinti nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai. Nustatytus kriterijus atitinkantiems žmonėms, imantiems pirmąją būsto paskolą, minimalus pradinis įnašas sumažėjo nuo 15 iki 10 proc.
Pavyzdžiui, perkant 180 tūkst. eurų kainuojantį būstą, kurio vertė sutampa su pardavimo kaina, pradinis įnašas gali sumažėti nuo 27 tūkst. iki 18 tūkst. eurų. Jei kas mėnesį būtų atidedama po 300 eurų, mažesnei sumai sukaupti prireiktų maždaug penkerių metų, o didesnei – apie septynerių su puse metų.
Vis dėlto mažesnis pradinis įnašas reiškia didesnę skolintą sumą, todėl gali padidėti ir mėnesio paskolos įmoka. Konkretų reikalaujamą įnašą bei skolinimosi galimybes bankas vertina individualiai, atsižvelgdamas į kliento pajamas, įsipareigojimus ir kitą finansinę informaciją.
Finansinį pasirengimą pataria pradėti nuo plano
Planuojant pirmojo būsto įsigijimą, rekomenduojama įvertinti pajamas, įprastas išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Tai padeda nustatyti, kokio dydžio paskolos įmoka būtų priimtina ir kiek pinigų galima reguliariai skirti santaupoms.
Taupyti gali padėti automatinis pervedimas į atskirą sąskaitą iškart gavus atlyginimą, nebūtinų išlaidų peržiūra ir didesnės santaupoms skiriamos sumos augant pajamoms. Būsto paiešką taip pat gali paspartinti lankstesnis pasirinkimas – mažesnis butas arba būstas toliau nuo miesto centro.
Prieš pradedant aktyviai ieškoti būsto verta pasikonsultuoti su banko specialistais ir įvertinti ne tik pradinį įnašą, bet ir papildomas išlaidas. Tarp jų gali būti turto vertinimas, notaro paslaugos, būsto įrengimas ar remontas. Ekspertės teigimu, svarbiausia nesiskolinti vien dėl amžiaus ar aplinkinių lūkesčių, o rinktis finansines galimybes atitinkantį būstą.
Šaltinis: elta.lt
