Kukurūzų veislių pasirinkimas ūkiuose neturėtų prasidėti nuo katalogo ar įspūdingiausiai atrodančių augalų. Specialistai ragina pirmiausia vertinti Lietuvos sąlygomis atliktų bandymų rezultatus, derlingumą, sausųjų medžiagų kiekį ir kitus kokybinius rodiklius.
Šiemet kukurūzų plotai Lietuvoje viršijo 65 tūkst. hektarų. Augant susidomėjimui šia kultūra, ūkininkams tenka spręsti, kurios veislės tinkamiausios silosui, pašarams, grūdams ar grūdainiui.
Pasvalio rajone išbandyta 60 veislių
Bendrovė „Dotnuva Seeds“ kukurūzų veisles šalies sąlygomis tiria jau trečius metus. Šiemet bandymai įrengti Pasvalio rajone, UAB „Vikebas“ laukuose.
Bandymų laukuose augo 47 silosui skirtos veislės ir dar 13 veislių, tinkamų grūdams arba grūdainiui. Įmonė šiems bandymams naudoja specializuotą sėjos ir derliaus nuėmimo techniką.
„Dotnuva Seeds“ vykdomojo direktoriaus Sigito Augo teigimu, lauko dienose ūkininkai gali palyginti skirtingas veisles ir įvertinti, kurios iš jų geriausiai atitinka konkretaus ūkio tikslus. Anot jo, vienos universalios veislės, tinkamos visiems ūkiams, nėra.
Vertinamas ne augalo aukštis, o pašaro vertė
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia burbuolė ar aukščiausias augalas ne visada reiškia geriausią rezultatą. Daug žaliosios masės užauginę kukurūzai gali sukaupti per mažai sausųjų medžiagų ar krakmolo, todėl iš lauko būtų išvežama daugiau vandens nei gyvuliams reikalingų maistinių medžiagų.
Renkantis silosui skirtas veisles, rekomenduojama atsižvelgti į tris pagrindinius kriterijus:
- sausųjų medžiagų kiekį konkrečiu derliaus nuėmimo metu
- viso augalo organinių medžiagų virškinamumą
- krakmolo kiekį, kuris yra svarbus energijos šaltinis kukurūzų silose
„Dotnuva Seeds“ sėklų eksperto Roberto Visockio teigimu, organinių medžiagų virškinamumo skirtumai tarp veislių gali siekti 3-6 procentus. Šis rodiklis, kaip nurodoma, gali būti svarbus vertinant pašaro panaudojimą pienininkystės ir mėsinių galvijų ūkiuose.
Įmonės specialistai taip pat atkreipia dėmesį į vėlyvesnes veisles, kurių FAO rodiklis viršija 220. Lietuvos sąlygomis jos gali nespėti sukaupti pakankamai krakmolo iki rugsėjo pabaigos ar pirmųjų šalnų, o jo kiekis dažniausiai gali siekti iki 30 procentų.
Veislė priklauso nuo konkretaus ūkio tikslo
Ūkiams, kuriems svarbi didelė pašaro energetinė vertė ir pieno primilžis iš hektaro, bandymuose geriausiai pasirodė LG 31.160 FAO 190 ir SY Liberty FAO 210 veislės.
Siekiantiems didesnio sausųjų medžiagų derliaus ir vidutinio krakmolo kiekio, rekomenduojamos Ligato FAO 220 ir Aroldo FAO 220 veislės. Tuo metu Dzhekpot FAO 210 įvardijama kaip ekonomiškesnis pasirinkimas, kai svarbi sėklų kaina ir investicijos į hektarą.
Auginant kukurūzus grūdams, svarbūs kiti kriterijai – stabilus derlius ir kuo mažesnė grūdų drėgmė. Šiuo požiūriu bandymuose geriausiai įvertintos KWS Nevo FAO 180 ir KWS Excelon FAO 190 veislės.
Bandymų rezultatai padeda sumažinti pasirinkimo riziką
„Dotnuva Seeds“ veislių plėtros koordinatorius dr. Gintautas Cesevičius pabrėžia, kad skirtingose šalyse atliktų bandymų rezultatai ne visada tiksliai atspindi Lietuvos sąlygas. Tam įtakos gali turėti dirvožemis, orai ir konkretūs auginimo metai.
Įmonė kasmet išbando mažiausiai 12-13 potencialiai naujų veislių. Trejų metų tyrimų duomenys naudojami teikiant individualias rekomendacijas ūkininkams.
Todėl kukurūzų veislių pasirinkimas turėtų būti siejamas ne tik su planuojamu derliumi, bet ir su ūkio paskirtimi, vietos sąlygomis bei norimu galutiniu rezultatu. Būtent šių veiksnių visuma leidžia spręsti, ar ūkiui svarbiausia pašaro energetinė vertė, sausųjų medžiagų kiekis, krakmolo koncentracija, ar kuo sausesni grūdai.
Šaltinis: elta.lt
