Spalio 19 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Kauno klinikose lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Vizito metu pristatyta branduolinės medicinos infrastruktūra, vykdomi tyrimai ir galimybės stiprinti Lietuvos mokslo bei medicinos ryšius su CERN. Susitikimai vyko Lietuvai siekiant visateisės narystės CERN.
LSMU ir Kauno klinikų atstovai svečiui pristatė mokslines kompetencijas, leidžiančias fizikos, inžinerijos ir medicinos pasiekimus pritaikyti ligų diagnostikai bei gydymui. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta dalelių terapijai, radiofarmacijai, medicininiams radioizotopams ir radiobiologijai.
Pristatė Branduolinės medicinos tyrimų centrą
C. Fountas susipažino su Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centru ir dalyvavo susitikime su universiteto bei ligoninės vadovais, mokslininkais ir studentais. Kartu su juo Lietuvoje lankėsi Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė ir Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro bei kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas.
LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis pabrėžė, kad branduolinės medicinos kryptis universitete plėtojama apie tris dešimtmečius ir yra viena stipriausių Baltijos šalyse. Jo teigimu, universitetas siekia būti vertinamas ne tik kaip studijų, bet ir kaip pažangių mokslinių tyrimų centras.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius teigė, kad glaudesnis bendradarbiavimas su CERN galėtų suteikti naują postūmį branduolinės medicinos plėtrai. Tarp galimų naudų įvardytos specialistų stažuotės, tarptautiniai patirties mainai, bendri tyrimai ir naujų technologijų diegimas.
Numatoma plėsti radiofarmacinių preparatų tyrimus
Branduolinės medicinos tyrimų centras veiklą pradėjo 2024 metais. Jame įrengtas ciklotronas, taip pat veikia radiofarmacinių preparatų gamybos ir jų kokybės kontrolės laboratorija. Tai sudaro sąlygas vietoje gaminti diagnostikai reikalingus trumpaamžius radionuklidus ir vykdyti biomedicinos tyrimus.
Centro vadovas prof. Donatas Vajauskas susitikime pristatė planus didinti diagnostinių preparatų spektrą, įrengti terapinių radiofarmacinių preparatų gamybos laboratoriją ir plėtoti teranostikos tyrimus. Bendradarbiavimas su CERN MEDICIS grupe galėtų sudaryti sąlygas tyrimuose naudoti sunkiau prieinamus radioizotopus.
LSMU ir Kauno klinikų specialistai taip pat aptarė galimybę kartu plėtoti pažangų vėžio gydymą. Pasak susitikimo dalyvių, veikiantis ciklotronas, radiofarmacinių preparatų gamyba, biobankas ir plečiami ikiklinikiniai tyrimai sudaro pagrindą glaudesnei mokslo bei klinikinės praktikos integracijai.
Lietuva siekia visateisės narystės CERN
CERN yra 1954 metais įkurta tarptautinė organizacija, kurios laboratorija įsikūrusi prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos, netoli Ženevos. Organizacijoje tiriama fundamentali medžiagos sandara ir ją valdančios jėgos, o kuriamos technologijos pritaikomos ir medicinoje bei informacinėse technologijose.
Lietuva asocijuota CERN nare tapo 2018 metais. Lietuvos narystė CERN visateisės narės statusu suteiktų teisę dalyvauti priimant strateginius organizacijos sprendimus, išplėstų mokslininkų ir jaunųjų specialistų galimybes bei sudarytų sąlygas šalies aukštųjų technologijų įmonėms be apribojimų dalyvauti CERN pirkimų konkursuose.
Susitikime taip pat aptarta Baltijos šalių Pažangiosios dalelių terapijos centro idėja, siejama su CERN plėtojamu kompaktišku helio ir lengvųjų jonų sinchrotronu HELIX. Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare įtrauktas į 21-osios Vyriausybės programą.
Šaltinis: elta.lt
