Moksleiviams, besiruošiantiems matematikos ir fizikos egzaminams, dažniausiai trukdo ne vien sudėtingos užduotys, bet ir anksčiau susiformavusios žinių spragos. Ekspertai ragina mokymąsi pradėti iš anksto, tiksliai nustatyti, ko nesuprantama, ir sprendžiant uždavinius orientuotis ne į išmoktą algoritmą, o į reiškinio bei sprendimo principo supratimą.
Įsitikinimas, kad tikslieji mokslai yra „ne man“, gali mažinti mokymosi motyvaciją ir skatinti vengti sudėtingesnių užduočių. Taip susidaro uždaras ratas: kuo mažiau pasitikima savo gebėjimais, tuo sunkiau pastebėti ir ištaisyti spragas.
Savarankiškas mokymasis ne visada padeda pastebėti spragas
VILNIUS TECH jau penkerius metus organizuoja nuotolinius matematikos ir fizikos mokymus 11-12 klasių mokiniams. Užsiėmimus veda universiteto dėstytojai, o mokiniai gali jungtis į tiesiogines pamokas, peržiūrėti jų įrašus, spręsti užduotis ir atlikti savitikros testus.
VILNIUS TECH Akademinės paramos centro direktorės dr. Gražinos Droessiger teigimu, savarankiškai mokantis galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau toks būdas reikalauja gebėjimo tinkamai planuoti laiką, pasirinkti užduotis, įsivertinti žinias ir suprasti, kada būtina pagalba.
Šių įgūdžių mokykloje įgyja ne visi mokiniai. PISA tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik apie 44 proc. penkiolikmečių dažnai arba labai dažnai iš anksto planuoja, kaip mokysis. Darbas su dėstytoju suteikia aiškesnę struktūrą, leidžia nuosekliai pereiti temas ir greičiau pastebėti tai, kas dar nėra išmokta.
Mokymuose mokiniai taip pat bendrauja su kitais 11-12 klasių jaunuoliais iš skirtingų Lietuvos regionų. Tai padeda palyginti savo pasirengimą ir suprasti, kad mokantis matematikos ar fizikos kylantys sunkumai nėra vieno žmogaus problema.
Pasiruošimą verta pradėti ne paskutiniais mėnesiais
Pasak VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų prodekano doc. dr. Dainiaus Jasaičio, paskutinę minutę intensyviai sprendžiami uždaviniai ne visada išsprendžia įsisenėjusias problemas. Matematikos ir fizikos temos yra susijusios, todėl vienoje vietoje atsiradusi spraga vėliau gali trukdyti suprasti naują medžiagą.
Pradėjus mokytis anksčiau, lieka laiko ne tik įsisavinti naujas temas, bet ir sugrįžti prie pamirštų ar iki galo nesuprastų dalykų. Nuoseklus pasirengimas leidžia palaipsniui įtvirtinti žinias ir mažina įtampą artėjant egzaminui.
Ekspertas pataria problemą įvardyti kuo tiksliau
D. Jasaitis pastebi, kad po kelių nesėkmių mokinys gali pradėti manyti, jog apskritai nemoka fizikos. Tačiau dažnai sunkumų priežastis būna konkreti: nesuprasta formulė, negebėjimas ją pritaikyti, sudėtinga uždavinio sąlyga arba nepakankami matematikos pagrindai.
- išsiaiškinti, kurios temos ar veiksmo dalies mokinys nesupranta
- atskirti formulės žinojimą nuo gebėjimo ją pritaikyti
- sprendžiant uždavinį paaiškinti ne tik atsakymą, bet ir pasirinktą eigą
- mokytis taikyti tą patį principą skirtingo tipo užduotims
Specialisto teigimu, mokinys iš tikrųjų supranta medžiagą tada, kai gali savais žodžiais paaiškinti, kodėl pasirinko konkretų sprendimo būdą. Vien išmoktas algoritmas nepadeda, kai pasikeičia uždavinio formuluotė.
Žinios svarbios ir būsimoms studijoms
Matematikos bei fizikos pagrindai reikalingi ne tik geresniam egzaminų rezultatui. Jie sudaro prielaidas rinktis inžinerijos, technologijų ir kitas STEM studijas, kurios siejamos su būsimų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimu.
VILNIUS TECH mokymuose mokiniai gali geriau suprasti, kur vėliau pritaikomos mokykloje nagrinėjamos temos ir kokių gebėjimų prireikia universitete. Nuo šių metų fizikos ir matematikos kursus 11-12 klasių mokiniai gali įsigyti universiteto studijų e. parduotuvėje, kur pateikiama informacija apie mokymų turinį, tvarkaraščius ir dalyvavimo sąlygas. Pirmąją pamoką galima išbandyti nemokamai.
Šaltinis: elta.lt
