Spalio 21 dieną Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu Vytautu Nekrošiumi aptarė aukštojo mokslo politiką, universitetų ir kolegijų misijas bei akademinės bendruomenės įtaką valstybės sprendimams.
Susitikime daug dėmesio skirta Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos mokslų akademijos valstybės institucijoms pateiktame kreipimesi iškeltoms problemoms dėl šalies binarinės aukštojo mokslo sistemos nuoseklumo.
Akcentavo skirtingas universitetų ir kolegijų misijas
Pasak susitikimo dalyvių, ilgalaikė aukštojo mokslo politika turėtų būti grindžiama aiškiai apibrėžtomis universitetų ir kolegijų funkcijomis. Taip, jų vertinimu, būtų siekiama išlaikyti studijų kokybę, efektyviau naudoti akademinius išteklius ir stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą.
J. Šukevičienė pabrėžė, kad Seime svarstant su švietimu ir mokslu susijusius sprendimus būtina atsižvelgti į akademinės bendruomenės ekspertines įžvalgas bei ilgalaikę valstybės viziją. Jos teigimu, priimami sprendimai turi būti vertinami ne tik pagal trumpalaikius poreikius, bet ir pagal galimą poveikį mokslo potencialui, studijų kokybei bei šalies konkurencingumui ateityje.
Lietuvos mokslų akademija teikia ekspertines išvadas
Susitikime taip pat aptarta Lietuvos mokslų akademijos veikla ir jos vaidmuo valstybės institucijoms teikiant nepriklausomą ekspertinį vertinimą. Akademija vienija Lietuvos ir su Lietuva susijusius mokslininkus, o jos ekspertizė apima mokslo, studijų, kultūros, socialinės bei ekonominės raidos klausimus.
V. Nekrošius akcentavo poreikį stiprinti mokslu grindžiamų sprendimų priėmimą ir didinti akademinės ekspertizės reikšmę viešojoje politikoje. Taip pat kalbėta apie glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei aktyvesnį mokslininkų dalyvavimą sprendžiant valstybei svarbius klausimus.
Kalbėta apie jaunųjų mokslininkų įtraukimą
Pokalbio metu aptartos ir kitos su mokslo sistema susijusios temos: akademinės diplomatijos stiprinimas, Lietuvos mokslo tarptautinis matomumas, jaunųjų mokslininkų įtraukimas į sprendimų rengimą bei galimybės veiksmingiau pristatyti mokslo pasiekimus visuomenei.
Šie prioritetai numatyti ir naujojo Lietuvos mokslų akademijos prezidento veiklos kryptyse. Susitikimo dalyviai sutarė tęsti bendradarbiavimą svarstant strateginius mokslo ir studijų klausimus.
J. Šukevičienė ir V. Nekrošius taip pat numato ieškoti sprendimų, kurie stiprintų Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemą. Aukštojo mokslo politika, susitikimo dalyvių vertinimu, turėtų būti formuojama remiantis ekspertinėmis žiniomis ir ilgalaikiais valstybės interesais.
Šaltinis: elta.lt
