„Amazon“ ir elektros generatorių gamintoja „Generac“ sudarė ilgalaikę sutartį dėl atsarginės energijos įrangos bendrovės duomenų centrams. „Generac“ JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktame dokumente nurodo, kad 2027 ir 2028 metais numatomų pradinių generatorių pristatymų vertė sieks apie 2,4 mlrd. JAV dolerių.
Amazon duomenų centrų generatorių sandoris gerai parodo, kur juda dirbtinio intelekto investicijų banga. Milijardai skiriami ne tik pažangiems lustams ir serveriams. Sparčiai plečiamiems duomenų centrams reikia elektros tinklų, transformatorių, aušinimo sistemų ir atsarginio energijos tiekimo.
Generatoriai reikalingi tam, kad sutrikus elektros tinklo darbui duomenų centras galėtų tęsti veiklą. Tokiose infrastruktūros sistemose net trumpas elektros tiekimo sutrikimas gali paveikti didžiulius skaičiavimo pajėgumus ir juose veikiančias paslaugas.
Susitarimas gali tapti dar didesnis
Rugsėjo 16 dieną paskelbtame „Generac“ dokumente nurodoma, kad bendrovė kartu sudarė sandorį, pagal kurį „Amazon“ priklausanti įmonė gavo teisę ateityje įsigyti iki 1 693 745 „Generac“ akcijų.
Šių teisių įsigaliojimas susietas su tuo, kiek „Amazon“ sumokės „Generac“ ir jos įmonėms už duomenų centrams tiekiamus atsarginius generatorius. Dokumente numatyti mokėjimų slenksčiai iki 8 mlrd. JAV dolerių. Tai nereiškia, kad „Amazon“ jau įsipareigojo nupirkti generatorių už visą šią sumą, tačiau sutarties struktūra numato gerokai didesnio bendradarbiavimo galimybę.
Pats generatorių verslas „Generac“ jau tampa vis svarbesnis. Antrojo 2026 metų ketvirčio pabaigoje bendrovės duomenų centrams skirtos įrangos užsakymų portfelis siekė apie 1,6 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą dar nebuvo įtraukti užsakymai pagal antrą tuo metu sudarytą susitarimą su stambiu duomenų centrų operatoriumi.
Bendrovės komercinio ir pramoninio segmento pardavimai per ketvirtį išaugo 29 proc. iki 556 mln. JAV dolerių. „Generac“ taip pat didina didelės galios generatorių gamybos pajėgumus.
AI duomenų centrai tampa elektros rinkos problema
Tokio dydžio užsakymai atsiranda tuo metu, kai dirbtinis intelektas sparčiai didina elektros poreikį.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2025 metais pasaulio duomenų centrų elektros suvartojimas padidėjo 17 proc. Dar sparčiau augo būtent AI skirti duomenų centrai, kurių elektros poreikis per metus padidėjo apie 50 proc.
Agentūra prognozuoja, kad iki 2030 metų bendras duomenų centrų elektros suvartojimas pasaulyje gali padidėti nuo maždaug 485 TWh 2025 metais iki maždaug 950 TWh. AI skirtų centrų suvartojimas per tą patį laikotarpį gali patrigubėti.
Problema yra ne tik bendras elektros kiekis. Duomenų centrai koncentruojami konkrečiose vietose, todėl vietos elektros tinklams tenka labai didelė apkrova. Be to, dideli AI centrai negali tiesiog sustoti kiekvieną kartą sutrikus elektros tiekimui.
Dėl to atsarginiai generatoriai tampa svarbia infrastruktūros dalimi kartu su transformatoriais, energijos kaupikliais ir tinklo įranga.
AI investicijos persikelia į fizinę infrastruktūrą
Dar prieš kelerius metus didžiausias dėmesys AI rinkoje teko procesoriams ir tokioms bendrovėms kaip „Nvidia“. Dabar investicijų grandinė plečiasi.
Augant serverių skaičiui reikia naujų duomenų centrų. Naujiems centrams reikia daugiau elektros. Didesniam elektros poreikiui reikia transformatorių, elektros tinklų, generatorių ir kitų energijos sistemų.
Amazon duomenų centrų generatorių sandoris parodo šį pokytį itin aiškiai. Vien pradinis dvejų metų užsakymas vertinamas 2,4 mlrd. JAV dolerių, nors generatoriai yra tik viena duomenų centro infrastruktūros dalis.
AI plėtra todėl tampa ne tik technologijų, bet ir energetikos verslu. Įmonės, galinčios tiekti didelės galios elektros įrangą, vis labiau atsiduria tos pačios investicijų bangos centre kaip lustų ir serverių gamintojai.
