Vien apriboti laiką prie telefono gali nepakakti. Vaikų saugumas internete priklauso ir nuo to, ką vaikas ten veikia, su kuo bendrauja bei kokį turinį jam siūlo algoritmai.
Seime vykusioje konferencijoje ekspertai įspėjo ir apie rimtesnes grėsmes – nuo lošimus primenančių žaidimų mechanizmų iki vaikų verbavimo narkotikams platinti.
Beveik trečdalis mokinių susiduria su keliomis rizikomis
Konferencijoje pristatytas 2026 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 4 868 Lietuvos 9-12 klasių mokiniai. Beveik trečdalis jų nurodė bent dvi iš septynių vertintų rizikingo elgesio formų.
Tyrimą pristatęs gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis atkreipė dėmesį, kad vien laiko internete skaičiavimas neleidžia suprasti visos situacijos. Reikšmės turi impulsyvumas, gebėjimas valdyti emocijas ir tai, kam iš tikrųjų naudojamas internetas.
Daugiau kaip 60 proc. apklaustų mokinių nurodė naudojantys dirbtinį intelektą. Tačiau ir čia svarbus ne vien pats naudojimo faktas. Vieni DI pasitelkia mokymuisi ir informacijos paieškai, kiti gali juo atlikti užduotis be savarankiško mąstymo.
Todėl tėvams naudingiau klausti ne vien „Kiek laiko praleidai telefone?“, bet ir „Ką ten veikei?“.
Algoritmai mokosi, kas vaiką sudomina
Socialinių tinklų turinys nėra rodomas atsitiktinai. Algoritmai vertina, prie kokių įrašų vartotojas sustoja, ką žiūri ilgiau ir prie kokio turinio sugrįžta.
Dėl to vaikui gali būti nuolat siūlomas panašus turinys. Konferencijoje keliamas klausimas, ar visa atsakomybė tokioje aplinkoje gali būti palikta vaikui ir jo tėvams, ypač kai nepilnamečio savikontrolė ir gebėjimas vertinti riziką dar formuojasi.
Problema tampa dar sudėtingesnė, kai skaitmeniniai produktai kuriami taip, kad žmogus kuo ilgiau liktų platformoje ir dažniau į ją sugrįžtų.
Kai žaidimas pradeda priminti lošimą
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į vaizdo žaidimus. Kai kuriuose jų naudojami atsitiktinio atlygio, pirkimų ir kiti lošimams būdingi principai.
Dr. Julius Burkauskas konferencijoje pristatė Europos Tarybos Pompidou grupės rengiamas gaires dėl internetinių lošimų, žaidimų ir kitų skaitmeninių rizikų.
Pristatytame Europos tyrime 41 proc. paauglių pateko į aukštos probleminio interneto naudojimo rizikos grupę. Šis skaičius nereiškia, kad tiek paauglių turi priklausomybę. Kalbama apie padidėjusią riziką, o ne diagnozę.
„Lengvas uždarbis“ gali baigtis nusikalstamame tinkle
Viena rimčiausių konferencijoje aptartų grėsmių susijusi ne su ekrano laiku, o su tuo, kas gali susisiekti su vaiku internete.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė kalbėjo apie nepilnamečių įtraukimą į narkotikų platinimą.
Socialiniuose tinkluose ar šifruoto bendravimo programėlėse vaikui gali būti pasiūlytas iš pažiūros paprastas būdas užsidirbti. Pavyzdžiui, paimti paketą, palikti jį sutartoje vietoje, nufotografuoti ir perduoti koordinates.
Tiesioginio susitikimo su pirkėju gali nebūti, todėl vaikui tokia užduotis iš pradžių gali pasirodyti mažiau pavojinga, nei yra iš tikrųjų.
Ekspertės teigimu, už tokių pasiūlymų gali stovėti organizuoti nusikalstami tinklai. Įtrauktam vaikui vėliau gali būti grasinama, jis gali būti bauginamas ar verčiamas tęsti nusikalstamą veiklą.
Todėl narkotikus platinantis nepilnametis kai kuriais atvejais gali būti ne tik teisės pažeidėjas, bet ir išnaudojimo auka.
Kada tėvams reikėtų suklusti?
Vien tai, kad vaikas daug naudojasi telefonu, dar neparodo konkrečios problemos. Daug svarbiau vertinti bendrą jo elgesį ir tai, kas vyksta internete.
Daugiau dėmesio verta skirti, jei vaikas:
- Gauna neaiškių pasiūlymų lengvai užsidirbti
- Slepią bendravimą su nepažįstamais žmonėmis
- Vis daugiau pinigų išleidžia žaidimuose
- Dėl veiklos internete pradeda prasčiau miegoti ar mokytis
- Staiga tampa uždaresnis ir nenori kalbėti apie tai, ką veikia internete
Pats vienas toks požymis nebūtinai reiškia rimtą problemą. Tačiau staigūs elgesio pokyčiai gali būti priežastis daugiau pasidomėti vaiko skaitmenine aplinka ir su juo pasikalbėti.
Vien kontrolės gali nepakakti
Konferencijoje daug dėmesio skirta ir priežastims, dėl kurių paauglys įsitraukia į rizikingą veiklą. Tai gali būti vienatvė, noras pritapti, trauminės patirtys, sunkumai valdant emocijas ar problemos šeimoje ir mokykloje.
Todėl griežtesnė telefono kontrolė ne visada išsprendžia tai, kas vyksta vaiko gyvenime.
Ekspertų teigimu, pagalba neturėtų apsiriboti reikalavimu nustoti vartoti medžiagas, mesti žalingą veiklą ar pradėti lankyti mokyklą. Kai problemos susijusios tarpusavyje, gali reikėti pagalbos ne tik vaikui, bet ir jo šeimai bei mokyklai.
Tėvams taip pat nereikia atsisakyti ribų. Esmė – kartu su taisyklėmis išlaikyti ryšį, kad susidūręs su grėsme vaikas turėtų į ką kreiptis.
Vaikų saugumas internete todėl prasideda ne nuo vieno nustatyto ekrano laiko. Ne mažiau svarbu žinoti, ką vaikas mato, su kuo bendrauja, kur leidžia pinigus ir ar internete neatsiranda žmonių, siūlančių tai, apie ką jis bijo papasakoti suaugusiesiems.
Šaltinis:
Lietuvos Respublikos Seimo nario Sauliaus Čaplinsko 2026 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai
