Vilniuje viešėjęs Pritzkerio premijos laureatas Shigeru Ban pasakojo apie architektūrą, skirtą ne vien prestižiniams projektams, bet ir žmonėms, netekusiems namų. Jo paskaita VILNIUS TECH atskleidė, kaip Shigeru Ban architektūra jungia kūrybiškumą, socialinę atsakomybę ir gebėjimą išradingai panaudoti vietines medžiagas.
Rugsėjo 22 d. VILNIUS TECH Architektūros fakultete surengta atvira japonų architekto paskaita buvo pirmasis jo apsilankymas Baltijos šalyse. Shigeru Ban dalijosi karjeros istorijomis, kalbėjo apie statybines medžiagas, konstrukcijų atsparumą ir architekto vaidmenį krizėse.
Karjeros posūkį paskatino nusivylimas profesija
Architektas pasakojo, kad tam tikru metu buvo nusivylęs savo profesija. Jo vertinimu, istoriškai architektūra dažnai buvo skirta privilegijuotiems žmonėms, norintiems pastatais pademonstruoti galią. Todėl Shigeru Ban nusprendė savo žinias pritaikyti ir platesnei visuomenei, taip pat žmonėms, kurie dėl stichinių nelaimių liko be namų.
Savo mintis jis dėstė su humoru, pasakodamas ir apie iš pirmo žvilgsnio absurdiškas situacijas. Viename projekte užsakovė pareikalavo pastate įrengti žirafą, nes ši buvo pavaizduota pirminiuose eskizuose kaip erdvės mastelį padedanti suprasti detalė. Architektui teko išleisti projekto lėšas jos gamybai, kad pastatas būtų priimtas.
Popieriniai vamzdžiai tapo praktiniu sprendimu
Daugeliui Shigeru Ban kūryba pirmiausia siejasi su popieriniais vamzdžiais. Tačiau pradėjęs su jais eksperimentuoti 1985 metais, architektas nesiekė vien tvarios architektūros reputacijos. Jis ieškojo pigesnės alternatyvos medienai ir daug dėmesio skyrė tam, kaip išnaudoti konkrečios medžiagos savybes.
Architekto požiūriu, svarbiausia ne pasirinkti prestižinę medžiagą, o suprasti, kas prieinama konkrečioje vietoje. Ypač tai aktualu po nelaimių, kai žmonėms reikia greito ir nebrangaus sprendimo. Mažesnis medžiagų bei energijos kiekis, jo teigimu, gali būti suderinamas su didesne erdve ir funkcionalumu.
Šis požiūris atsispindi ir Shigeru Ban architektūroje, kurioje daug dėmesio skiriama jungtims. VILNIUS TECH studentams jis pabrėžė, kad būtent konstrukcijų sujungimo vietos dažnai tampa svarbiausiu erdvinės struktūros elementu.
Studentai ieškojo būsto sprendimų nukentėjusiems
Vizito metu architektas dalyvavo VILNIUS TECH Architektūros studentų „Eksperimentinės architektūros“ modulio peržiūroje. Studentai nagrinėjo, kaip iš lengvai randamų vietinių žaliavų būtų galima greitai pastatyti pastogę žmonėms, nukentėjusiems nuo nelaimių.
Shigeru Ban atkreipė dėmesį į konstrukcijų atsparumą besikeičiančiam aplinkos poveikiui ir ragino daugiau laiko skirti jungčių sprendimams. Jo patirtis rodo, kad net laikini statiniai gali būti patogūs ir suteikti žmonėms privatumo.
Laikini pastatai kartais išlieka dešimtmečius
Architektas nesutinka, kad pastato ilgaamžiškumą lemia vien jo medžiaga. Jo teigimu, net betoninis statinys gali būti nugriautas dėl ekonominių priežasčių, o paprastesnis pastatas išlikti, jeigu žmonės jį pamėgsta ir laiko reikalingu.
Po žemės drebėjimo Kobėje Shigeru Ban sukūrė gyvenamuosius statinius, kurių pamatai buvo formuojami iš smėliu pripildytų alaus dėžių, o sienos gaminamos iš popierinių vamzdžių. Naujojoje Zelandijoje iš popierinių vamzdžių ir medžio pastatyta 700 vietų bažnyčia po 2011 metais įvykusio žemės drebėjimo turėjo būti laikina, tačiau iki šiol tebestovi ir tapo miesto atgimimo simboliu.
Projektai Ukrainoje prasidėjo po 2022 metų invazijos
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Shigeru Ban komanda kartu su savanoriais iš kelių Europos šalių pradėjo gaminti pertvaras evakuacijos centrams ir dalyti lengvas krosneles žmonėms, likusiems be elektros.
Kartu su Ukrainos partneriais taip pat rengiamas ligoninės korpuso projektas. Apie 25 tūkst. kv. metrų pastatas būtų statomas iš vietoje pagamintos kryžmai sluoksniuotos medienos ir atitiktų Europos Sąjungos statybos reglamentus.
Shigeru Ban 2014 metais pelnė Pritzkerio architektūros premiją, 2024 metais buvo apdovanotas „Praemium Imperiale“, o 2026 metais įvertintas JAV architektų instituto aukso medaliu. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro konsultantas ir organizacijos „Voluntary Architects’ Network“ įkūrėjas.
Architekto paskaitą Vilniuje organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas ir Japonijos ambasada Lietuvoje.
Šaltinis: elta.lt
