Vaikas nebenori eiti į baseiną, vengia kūno kultūros pamokų, stovyklų ar bendrų nuotraukų? Tokį elgesį tėvai kartais palaiko paprastu nenoru, tačiau tai gali būti vieni iš vaiko antsvorio požymių, susijusių su gėda, patyčių baime ar prastėjančia saviverte.
Šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė pabrėžia, kad vaikų antsvoris ir nutukimas veikia ne tik fizinę sveikatą. Besiformuojančiai asmenybei kūnas gali tapti jautria tema, ypač jei vaikas jaučiasi stebimas, lyginamas su kitais arba yra girdėjęs žeidžiančių komentarų apie savo išvaizdą.
Už žodžių „nenoriu“ gali slypėti daugiau
Vaikai ne visada tiesiai pasako, kad jiems gėda ar kad jie bijo kitų reakcijos. Dažniau jie apsiriboja trumpais paaiškinimais: „nenoriu“, „nemėgstu“ arba „neisiu“.
Pasak gydytojos, vaikas gali vengti veiklų, kuriose jo kūnas tampa labiau matomas. Tai gali būti baseinas, persirengimo kambarys, sporto pamokos, stovyklos ar fotografavimasis su klase. Tokį elgesį gali lemti baimė būti išjuoktam, ankstesnės patyčios ar nerimas dėl kitų vaikų žvilgsnių.
Ilgainiui gali susiformuoti uždaras ratas: vaikas atsitraukia nuo veiklų, mažiau juda, rečiau bendrauja su draugais ir daugiau laiko praleidžia namuose. Prie emocinių sunkumų kartais prisideda ir valgymas reaguojant į stresą. Todėl vertinant vaiko savijautą svarbu atsižvelgti ne tik į svorį, bet ir į jo emocinę būklę.
Antsvoris nėra vien valios klausimas
G. Gergelienė ragina vaikų antsvorio ar nutukimo neaiškinti vien tuo, kad vaikas esą per daug valgo, per mažai juda ar neturi valios. Svorį gali veikti genetika, hormonai, miegas, emocinė būsena, šeimos įpročiai, aplinka ir patiriamas stresas.
Gydytojos teigimu, nutukimas laikomas lėtine liga, todėl vaikui neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, ko jis vienas negali pakeisti. Šeimos vaidmuo šioje situacijoje yra ne gėdinti ar bandyti vaiką „sutaisyti“, o kartu kurti sveikesnę kasdienybę.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis pastebėjus staigų svorio augimą, sąnarių skausmus, knarkimą, greitą nuovargį, veiklų vengimą ar pasikeitusią vaiko emocinę būklę. Nerimą turėtų kelti ir kiti neįprasti pokyčiai, ypač jei jie išlieka ilgesnį laiką.
Gydytojas vertina ne vien skaičių svarstyklėse. Matuojamas ūgis ir svoris, apskaičiuojamas kūno masės indeksas, tačiau jis vertinamas pagal vaiko amžių, lytį ir augimo kreives. Taip pat gali būti aptariami mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, ekranų laikas, emocinė savijauta, patyčios ir šeimos ligų istorija.
Prireikus atliekami papildomi tyrimai, tarp jų gali būti gliukozės, glikuoto hemoglobino, lipidų, kepenų fermentų ar skydliaukės funkcijos tyrimai. Sprendimas dėl jų priimamas individualiai.
Pokyčiai turėtų prasidėti nuo visos šeimos
Jeigu nustatomas antsvoris ar nutukimas, pirmiausia dažniausiai kalbama apie šeimos gyvensenos pokyčius, o ne griežtą dietą ar alinančias treniruotes. Svarbūs gali būti reguliarūs valgiai be ekranų, mažesnis saldžių ir gazuotų gėrimų vartojimas, daugiau judėjimo, pakankamas miegas ir dažnesnis maisto gaminimas namuose.
Gydytoja pataria vengti vaiką žeidžiančių frazių, tokių kaip „tu per storas“ ar „mažiau valgyk“. Verčiau kalbėti apie bendrus šeimos tikslus ir kartu keisti kasdienius įpročius.
Jeigu vaikas susiduria su žema saviverte, patyčiomis, emociniu valgymu ar valgymo sutrikimų rizika, gali prireikti psichologo pagalbos. Sudėtingesniais atvejais į pagalbą gali būti pasitelkiamas vaikų endokrinologas, gydytojas dietologas ar kiti specialistai. Paaugliams, esant nustatytoms indikacijoms, gydymo plane gali būti svarstomi ir medikamentai, tačiau konkreti taktika parenkama individualiai.
Šaltinis: elta.lt
