Lietuvos gyventojai iš esmės palankiai vertina atsinaujinančius energijos išteklius. Reprezentatyvi apklausa parodė, kad vėjo energetikos plėtrą teigiamai vertina 57 proc. respondentų, o saulės energijos naudojimą palankiai vertina net 91 proc. apklaustųjų.
Vandens energijos naudojimui pritaria 86 proc. gyventojų, vėjo energijai – 83 proc. Vėjo energetiką labai palankiai vertina 31 proc. respondentų, dar 52 proc. ją vertina gana palankiai. Neigiamą nuomonę apie vėjo energijos naudojimą išreiškė 9 proc. apklaustųjų.
Gyventojai svarbiausia laiko energetinę nepriklausomybę
Dažniausiai respondentai kaip pagrindinę vėjo energetikos naudą Lietuvai įvardijo energetinės nepriklausomybės stiprinimą. Šį atsakymą pasirinko 46 proc. apklaustųjų, kurie mano, kad didesnė vietinės elektros gamyba padėtų sumažinti šalies priklausomybę nuo užsienio valstybių.
Keturi iš dešimties gyventojų nurodė, kad vėjo energetikos plėtra ilgalaikėje perspektyvoje galėtų prisidėti prie mažesnių elektros kainų. 37 proc. respondentų svarbia nauda laiko mažesnę oro taršą ir indėlį į kovą su klimato kaita.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Lino Sabaliausko teigimu, apklausos rezultatai rodo tvirtą visuomenės palaikymą vėjo energetikai. Jo vertinimu, gyventojai šios srities naudą pirmiausia sieja su didesniu šalies energetiniu savarankiškumu ir galimybe ateityje užsitikrinti konkurencingesnes elektros kainas.
Kokią energetikos kryptį rinktųsi gyventojai?
Apklausa taip pat atskleidė, kokį energijos šaltinių derinį gyventojai laikytų tinkamiausiu siekiant visiškos energetinės nepriklausomybės. Pusė respondentų mano, kad Lietuva turėtų investuoti tik į atsinaujinančius šaltinius – vėją, saulę ir vandenį.
Dar 40 proc. gyventojų mano, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą reikėtų derinti su iškastiniu kuru arba branduoline energetika. Tai rodo, kad visuomenėje išlieka skirtingas požiūris į tai, kaip turėtų būti užtikrinamas šalies elektros energijos poreikis.
Dalis gyventojų rinktųsi tik žaliąją elektrą
Jeigu galėtų patys pasirinkti vartojamos elektros kilmę, 37 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektrą. Beveik trečdaliui respondentų elektros kilmė nebūtų svarbi, jeigu būtų pasiūlyta mažiausia kaina.
Dar 22 proc. apklaustųjų rinktųsi iš atsinaujinančių išteklių ir iškastinio kuro pagamintos energijos derinį. Tokie atsakymai rodo, kad renkantis elektrą gyventojams svarbūs ne tik aplinkosaugos, bet ir kainos kriterijai.
Vėjo energetikos plėtrą labiau palaiko žmonės, kurie patys gamina elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Tarp jų šios srities plėtrai pritaria 71 proc. apklaustųjų.
„Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta 2026 m. birželio 19-30 dienomis. Asmeninio interviu būdu respondentų namuose apklausta 1010 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.
Šaltinis: elta.lt
