Fotografas ir vaizdo dienoraščių kūrėjas Linas Marcišauskas pasakoja, kad automatinis kaupimas pensijai jam tapo būdu susitvarkyti su nepastoviomis pajamomis ir impulsyviu noru išleisti turimus pinigus. Nors III pensijų pakopoje buvo sukaupęs apie 4-5 tūkst. eurų, jų atsiimti nesvarstė.
Savarankiškai dirbančiam kūrėjui ne visada pavykdavo ilgai išlaikyti santaupas. Todėl jis pasirinko principą pirmiausia atsidėti pinigų mokesčiams, taupymui ar investicijoms, o tik tada planuoti likusį biudžetą.
Kaupimas padėjo laikytis finansinio plano
L. Marcišauskas II pensijų pakopoje kaupia nuo 2020 metų. Jo skaičiavimu, šiuo metu 59 proc. sukauptos sumos sudaro valstybės paskata ir investicinė grąža: atitinkamai 31 ir 28 procentai.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pagal vadinamąją 3+1,5 proc. schemą valstybės skiriama dalis skaičiuojama ne nuo žmogaus atlyginimo, o nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Todėl mažiau už vidutinį šalies atlyginimą uždirbančiam žmogui ši paskata gali sudaryti reikšmingesnę visos sukauptos sumos dalį.
L. Marcišausko atveju už kiekvieną jo paties įmokėtą eurą valstybė papildomai skyrė apie 73 centus, o investicijų grąža pridėjo dar maždaug 66 centus. Taigi vienam jo įmokėtam eurui fonde tenka apie 2,39 euro.
Vis dėlto šie 28 proc. nerodo bendros fondo grąžos. Tai tik dalis dabartinės sukauptos sumos. Kadangi pirmosios įmokos buvo investuojamos ilgiausiai, jų investicinė grąža tiek II, tiek III pakopoje jau viršija 100 procentų.
III pakopoje pinigų atsiimti nepanoro
III pensijų pakopoje L. Marcišauskas kaupia nuo 2018 metų. Šioje sistemoje valstybės skatinamosios įmokos nėra, todėl 65 proc. jo sukauptos sumos sudaro paties įmokos, o 35 proc. – investicijų grąža.
Jo teigimu, pritaikius gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, III pakopos rezultatas praktiškai prilygo investavimui į biržoje prekiaujamus fondus, dažnai vadinamus ETF. Tačiau kaupimas pensijų fonde turi papildomą pranašumą – įmokos atliekamos automatiškai, todėl nereikia kiekvieną mėnesį iš naujo priimti sprendimo investuoti.
Galimybę atsiimti III pakopoje sukauptus pinigus turėjęs kūrėjas to daryti nenorėjo. Jis teigia supratęs, kad kelių tūkstančių eurų vertė po kelių dešimtmečių gali būti gerokai didesnė nei šiandien.
Įvairios profesijos padėjo geriau suprasti taupymo svarbą
L. Marcišauskas yra dirbęs įvairius darbus ir apie juos kūrė vaizdo įrašus. Vienas iš jo projektų prasidėjo tuomet, kai, pritrūkus pinigų, jis nusprendė išbandyti kurjerio darbą. Vėliau kūrėjas išbandė devynias skirtingas profesijas ir savo projektą juokaudamas vadino „Barbe devyndarbe“.
Ši patirtis, pasak jo, parodė, kad žmonėms, gyvenantiems iš nedidelių ar nepastovių pajamų, ypač sunku patiems nuosekliai atsidėti pinigų ateičiai. Todėl automatinis kaupimas pensijai gali padėti išlaikyti įprotį net tada, kai kasdienės išlaidos sudaro didžiąją dalį biudžeto.
Pašnekovas išskiria tris II pakopos privalumus: valstybės paskatą, automatiškai atidedamus pinigus ir tai, kad sukauptos lėšos nėra skirtos kasdienėms reikmėms. Jis taip pat primena, kad kai kuriais atvejais išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o virš anuiteto ribos esanti suma gali būti išmokama vienkartine išmoka.
„Automatinis kaupimas pensijai“ jam tapo ne tik investavimo, bet ir drausmės priemone. L. Marcišausko vertinimu, kuo anksčiau pradedama rūpintis būsimomis pajamomis, tuo daugiau laiko turi sukauptos lėšos augti.
Šaltinis: elta.lt
