Telefono tikrinimo įpročiai daugeliui žmonių tampa tokie automatiški, kad įrenginys atrakinamas net nesant konkretaus tikslo. „Telia“ ir tyrimų bendrovės „Norstat“ 2025 metais atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai būdravimo metu į telefoną nesąmoningai pažvelgia vidutiniškai kas 6-7 minutes, arba maždaug 150 kartų per dieną.
Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, problema susijusi ne vien su bendru prie ekrano praleidžiamu laiku. Didelę įtaką daro ir nuolatinis dėmesio perjungimas nuo darbo, mokymosi ar kitos veiklos prie telefono.
Trumpi žvilgsniai trukdo susikaupti
Nors vienas telefono patikrinimas dažniausiai trunka vos kelias sekundes, pasikartojantys pertrūkiai gali apsunkinti grįžimą prie pradėtos užduoties. Ilgainiui žmogui tampa sunkiau ilgiau išbūti vienoje veikloje, perskaityti didesnės apimties tekstą ar atlikti sudėtingesnę užduotį nesiblaškant.
Specialistai šį reiškinį vis dažniau vadina „brain drain“. Tai nėra intelekto koeficiento sumažėjimas, tačiau nuolatiniai dėmesio pertraukimai gali apsunkinti susikaupimą, informacijos įsiminimą ir produktyvų darbą.
Dažnai telefonas laikomas poilsio priemone, tačiau naršymas reiškia papildomą informacijos srautą. Dėl to žmogus po naudojimosi įrenginiu nebūtinai jaučiasi pailsėjęs. Vakarinis naršymas taip pat gali sutrumpinti miego laiką, o kitą dieną lemti didesnį nuovargį ir išsiblaškymą.
Kaip atpažinti perteklinį naudojimą?
Telefono tikrinimo įpročiai gali tapti problema, kai įrenginys pradedamas imti į rankas beveik nesąmoningai. Apie tai gali signalizuoti keli kasdieniai požymiai:
- telefonas atrakinamas neturint konkretaus tikslo
- dirbant ar mokantis nuolat peršokama nuo užduoties prie telefono
- vos atsiradus laisvai minutei atidaromi socialiniai tinklai
- tampa sunkiau perskaityti ilgesnį straipsnį ar knygos skyrių
- planuotos kelios minutės telefone reguliariai virsta pusvalandžiu ar ilgesniu laiku
- po naršymo jaučiamasi labiau pavargus ir išsiblaškius
Pasak J. Markeliūnės, apie pernelyg didelį telefono vaidmenį kasdienybėje dažnai išduoda ne vien ekrano laiko rodikliai. Ne mažiau svarbu tai, ar žmogus geba ilgesnį laiką išlikti susikaupęs ir nejaučia nuolatinio poreikio pasitikrinti, kas vyksta telefone.
Padėti gali paprastos kasdienės ribos
Norint sumažinti telefono tikrinimo įpročius, nebūtina iš karto taikyti griežtų draudimų. Pradėti galima nuo aiškių taisyklių: nesinaudoti įrenginiu valgant, susitikimų metu ar prieš miegą, taip pat išjungti nereikalingus pranešimus.
Tokias ribas svarbu nuosekliai taikyti visoje šeimoje. Vaikams ir paaugliams savarankiškai reguliuoti laiką prie ekranų gali būti sudėtingiau, todėl reikšmės turi tėvų pavyzdys ir bendri susitarimai dėl naudojimosi telefonais.
Įpročius stebėti ir keisti gali padėti įvairios priemonės. „Android“ įrenginiuose veikianti „Digital Wellbeing“ ir „iPhone“ telefonuose integruota „Screen Time“ funkcija leidžia matyti ekrano laiką. Susikaupti nenaudojant telefono taip pat skatina programėlės „Forest“, „One Sec“ ir „ScreenZen“.
Mažinti nuolatinį informacijos srautą gali padėti ir sąmoningai suplanuotos veiklos be ekranų: pasivaikščiojimas, sportas, skaitymas ar laikas su šeima ir draugais. Tokios pertraukos leidžia bent trumpam atitraukti dėmesį nuo telefono ir grįžti prie pasirinktos veiklos.
Šaltinis: elta.lt
