Ilgalaikiai mitybos įpročiai sveikatai yra svarbesni nei trumpalaikiai iššūkiai, tokie kaip mėnuo be cukraus. Specialistės teigimu, pridėtinio cukraus mažinimas gali tapti geru atspirties tašku, tačiau vienkartinis pokytis neužtikrina ilgalaikės ligų prevencijos.
„Mėnesio be cukraus“ metu žmonės dažniausiai atsisako saldumynų, saldžių gėrimų ir kitų pridėtinio cukraus šaltinių. Vis dėlto vėliau grįžus prie ankstesnės mitybos, trumpalaikio eksperimento nauda gali būti ribota.
Svarbu ne 30 dienų, o kasdienė mityba
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė pabrėžia, kad sveikatai reikšmingiausias ne konkretus dienų skaičius, o toks mitybos modelis, kurio galima laikytis ilgus metus.
Jos teigimu, visiškai atsisakyti desertų nebūtina. Daugiau dėmesio reikėtų skirti porcijų dydžiui, saldžių produktų vartojimo dažniui ir visai likusiai mitybai. Saldumynų kiekį pirmiausia verta mažinti ten, kur jų suvartojama daugiausia, ypač kalbant apie saldžius gėrimus.
Pridėtinio cukraus gali būti ne tik saldainiuose ar kepiniuose. Jo randama ir tokiuose produktuose kaip:
- granola ir pusryčių dribsniai
- jogurtai ir batonėliai
- įvairūs padažai
- sultys ir kiti saldūs gėrimai
Užrašai „natūralus“, „su medumi“ ar „be baltojo cukraus“ savaime nereiškia, kad produkte cukraus yra mažai. Todėl specialistė pataria vertinti visą produkto sudėtį ir vartojamą kiekį.
Per didelis cukraus kiekis siejamas su ligų rizika
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 50 gramų cukraus, o dar geriau, jei jo kiekis neviršija 25 gramų.
Didesnis laisvųjų cukrų, ypač cukrumi saldintų gėrimų, vartojimas siejamas su didesne 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tačiau specialistė pabrėžia, kad negalima teigti, jog bet koks cukraus vartojimas savaime sukelia diabetą. Reikšmės turi ir bendras kalorijų perteklius, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka bei visa mitybos struktūra.
Tyrimų duomenimis, kasdien išgeriant po porciją cukrumi saldinto gėrimo, 2 tipo diabeto rizika gali būti apie 25 proc. didesnė. Be to, skystos kalorijos dažnai suteikia mažiau sotumo nei įprastas maistas, todėl saldžių gėrimų galima suvartoti nemažai to nepajutus.
Sveikata susijusi ir su finansiniu pasirengimu
Specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatos problemos gali turėti įtakos ne tik savijautai, bet ir šeimos finansams. Liga gali lemti papildomas išlaidas, sumažėjusias pajamas ar laikiną galimybės dirbti praradimą.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė teigia, kad planuojant šeimos finansinį saugumą verta įvertinti ir galimus sveikatos rizikų scenarijus. Viena iš galimų priemonių yra gyvybės draudimas su kritinių ligų apsauga, tačiau jo sąlygos priklauso nuo konkrečios sutarties.
Ilgalaikiai mitybos įpročiai gali padėti mažinti kai kurių ligų riziką, tačiau jie neapsaugo nuo visų netikėtų sveikatos sutrikimų. Todėl, specialistų vertinimu, finansinis pasirengimas turėtų apimti ne tik sveiką gyvenseną, bet ir taupymą, investavimą bei kitų galimų rizikų įvertinimą.
Tokiu požiūriu ilgalaikiai mitybos įpročiai tampa ne trumpu išbandymu, o viena bendro rūpinimosi sveikata ir ateitimi dalių.
Šaltinis: elta.lt
