Valstybės duomenų agentūros paskelbtas 2025 metų sveikatos tyrimas parodė kelias ryškias problemas. 27 proc. gyventojų per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus, 52 proc. nurodė turintys lėtinę ligą ar ilgalaikį sveikatos sutrikimą, o 61 proc. suaugusiųjų turėjo antsvorio arba buvo nutukę.
Kartu tik 48 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvertino kaip gerą arba labai gerą. Dar 38 proc. ją vadino vidutiniška, o 15 proc. bloga arba labai bloga.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Apklausa vykdyta 2025 metų rugsėjį, spalį ir lapkritį pagal visose Europos Sąjungos valstybėse taikomą bendrą metodiką.
Trys skaičiai, kurie išsiskiria
- 27 proc.
gyventojų nurodė jautę depresijos simptomus. - 61 proc.
18 metų ir vyresnių gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę. - 52 proc.
gyventojų turėjo lėtinę ligą arba bent šešis mėnesius trunkantį sveikatos sutrikimą.
Svarbus ne tik dabartinis lygis, bet ir pokytis per laiką.
2014 metais depresijos simptomus buvo nurodę 12 proc. gyventojų. 2019 metais tokių buvo 18 proc., o 2025 metais jau 27 proc. Moterų grupėje šis rodiklis siekė 31 proc., vyrų grupėje 20 proc.
Didžiausia dalis nustatyta tarp 75 metų ir vyresnių moterų. Šioje grupėje depresijos simptomus nurodė 49 proc. apklaustųjų. Svarbu, kad tyrimas kalba apie apklausos metu nurodytus simptomus, o ne gydytojo nustatytą depresijos diagnozę.
Antsvoris didėja, vaisių ir daržovių valgoma rečiau
Lietuvos gyventojų sveikata 2025 išsiskiria ir kūno svorio rodikliais. Antsvorio arba nutukimo turėjo 61 proc. suaugusiųjų. 2019 metais tokių buvo 57 proc.
Nutukusių gyventojų dalis per šį laiką padidėjo nuo 19 iki 22 proc. Normalų kūno masės indeksą turinčių žmonių dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc.
Keitėsi ir mitybos įpročiai. Kasdien vaisius valgė 37 proc., daržoves 45 proc. gyventojų. 2019 metais šie rodikliai buvo atitinkamai 47 ir 54 proc.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat nėra dažnas. Bent 30 minučių per dieną sportavo ar aktyviai leido laisvalaikį vidutiniškai 11 proc. gyventojų. Tarp 15–24 metų žmonių tokių buvo 26 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių tik 4 proc.
Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė turintys ilgalaikių sveikatos problemų. Tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų tokių buvo aštuoni iš dešimties.
Dažniausiai minėtas padidėjęs arterinis kraujospūdis, jį nurodė 37 proc. gyventojų. 34 proc. turėjo apatinės nugaros dalies ligų ar lėtinių nugaros problemų, 28 proc. nurodė padidėjusį cholesterolio ar kitų kraujo lipidų kiekį.
Kita tyrimo dalis parodė ir sveikatos sistemos apkrovą. Per metus iki apklausos pas šeimos gydytoją lankėsi 80 proc. gyventojų, pas specialistą ar chirurgą 48 proc.
Tačiau beveik kas ketvirtas, 24 proc. apklaustųjų, nurodė dėl ilgų eilių atidėjęs kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros. 2019 metais tokių buvo 20 proc., o 2014 metais tik 11 proc.
Ne visi rodikliai blogėjo. Kasdien rūkančių tabako gaminius dalis nuo 2014 iki 2025 metų sumažėjo nuo 20 iki 16 proc. Bent kartą per savaitę alkoholį vartojančių žmonių taip pat sumažėjo nuo 14 proc. 2014 metais iki 10 proc. 2025 metais.
Tačiau elektroninės cigaretės juda priešinga kryptimi. 2025 metais jas kasdien arba kartais vartojo daugiau žmonių nei 2019 metais visose vertintose amžiaus grupėse. Tarp 15–24 metų gyventojų tokių buvo 15 proc., tarp 25–34 metų 16 proc.
Lietuvos gyventojų sveikata 2025 todėl neapsiriboja vienu rodikliu. Tyrimas vienu metu rodo didėjančią depresijos simptomų dalį, augantį antsvorį ir didelį lėtinių sveikatos problemų paplitimą, tačiau kartu fiksuoja mažėjantį įprastų tabako gaminių ir alkoholio vartojimą.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. Gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai
