Pirminė būsto rinka didžiuosiuose Lietuvos miestuose pereina į stabilesnį etapą. Pardavimų tempas grįžo prie ilgalaikio vidurkio, o pirkėjams siūlomas rekordinis naujų būstų pasirinkimas.
Trečiąjį 2026 metų ketvirtį ypač ryškus pokytis fiksuotas Vilniuje. Po daugiau nei metus trukusio išaugusio aktyvumo sostinės rinka pradėjo veikti įprastesniu ritmu, tačiau pasiūla ir toliau didėja.
Vilniuje pardavimai grįžo prie ilgalaikio vidurkio
Per trečiąjį ketvirtį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje parduoti 1 441 būstas. Tai yra 8 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 12 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vis dėlto šie skaičiai nerodo staigaus rinkos nuosmukio. Nuo 2025 metų pradžios sostinėje pardavimų tempas buvo neįprastai didelis – vidutiniškai per mėnesį parduodama apie 550 būstų, o kai kuriais mėnesiais šis skaičius viršydavo 700.
Rugsėjį parduoti 474 butai, loftai ir kotedžai. Tai 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir beveik tiksliai atitinka ilgalaikį tvarų Vilniaus rinkos vidurkį, kuris siekia apie 475 būstus per mėnesį.
„Citus“ analitikės Ugnės Žiogelės vertinimu, dabartinė situacija labiau primena rinkos grįžimą į pusiausvyrą nei nuosmukį. Pasak jos, pirkėjams atsiranda daugiau laiko palyginti skirtingus projektus ir priimti sprendimus.
Sostinės pasiūla pasiekė naują rekordą
Rugsėjį Vilniaus rinka pasipildė 446 naujais būstais. Bendras parduodamų objektų skaičius pasiekė 6 663 ir tapo didžiausias iki šiol.
Tokį pasiūlos augimą lemia ilgas NT plėtros ciklas. Šiuo metu rinką papildantys projektai buvo suplanuoti prieš dvejus ar trejus metus, todėl naujų būstų skaičius gali didėti net ir pardavimams grįžus į įprastą ritmą.
Nepaisant rekordinės pasiūlos, Vilniaus rinka kol kas išlieka subalansuota. Esamu pardavimų tempu visam asortimentui realizuoti prireiktų maždaug 13 mėnesių. Perteklinė pasiūla būtų fiksuojama šiam laikotarpiui pasiekus apie 15 mėnesių.
Vidutinė butų kaina sostinėje rugsėjį siekė 4 164 eurus už kvadratinį metrą. Per mėnesį ji padidėjo, o nuo metų pradžios išaugo 6 proc. Per metus kainos pakilo 9 proc. Dalies asortimento kainos buvo padidintos pačių plėtotojų sprendimu.
Kaune pirkėjų pozicijos stiprėja
Kaune trečiąjį ketvirtį parduota 310 būstų – 7 proc. daugiau nei prieš metus. Miesto pasiūla taip pat pasiekė naują aukštumą: rinkoje buvo 1 525 objektai, iš jų 184 būstai pasiūlyti naujai.
Esamu tempu visam Kauno asortimentui parduoti prireiktų apie 14 mėnesių. Tai rodo, kad pirkėjų derybinės pozicijos stiprėja ir miestas palaipsniui artėja prie pirkėjo rinkos. Jei pasiūla ir toliau augs, o paklausa nedidės, dalies, ypač pervertintų, objektų kainos gali būti koreguojamos žemyn.
Kaune vidutinė būsto kaina siekia 3 545 eurus už kvadratinį metrą. Tuo metu vidutinės klasės būstai sudaro 43 proc. pasiūlos, nors jų pardavimai siekia tik 32 proc. visų sandorių.
Klaipėdoje kainos išlieka stabilios
Klaipėdos pirminė būsto rinka išlieka rami. Per mėnesį čia parduota 40 būstų, o bendrą pasiūlą sudaro 802 objektai.
Vidutinė būsto kaina uostamiestyje iš esmės nesikeičia ir siekia 3 669 eurus už kvadratinį metrą. Tai rodo stabilesnę rinkos situaciją nei Vilniuje ar Kaune, kur pasiūlos ir paklausos santykis keičiasi sparčiau.
„Citus“ valdomuose projektuose rugpjūtį pasirašytos 53 sutartys: 43 Vilniuje, 6 Kaune ir 4 Druskininkuose. Skelbiami rinkos duomenys yra preliminarūs ir vėliau gali būti tikslinami.
Šaltinis: elta.lt
