Senjorų saugumas eisme išlieka rimta problema. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2025 metais pagyvenę žmonės sudarė 41 proc. visų žuvusių pėsčiųjų ir net 63 proc. viešajame transporte sužeistų keleivių.
Šie skaičiai ypač aktualūs spalio 1-ąją, kai minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vyresniems žmonėms pavojingos ne tik situacijos gatvėje, bet ir įprastos kelionės autobusu ar kitu viešuoju transportu.
Senjorų nelaimių skaičius pernai išaugo
2025 metais šalies gatvėse ir keliuose žuvo 38 senjorai, dar 571 buvo sužeistas. Palyginti su 2022-2024 metų laikotarpiu, anksčiau per metus vidutiniškai žūdavo 27, o sužeidžiami būdavo 519 vyresnių žmonių.
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad pagyvenusių žmonių padėtis eisme blogėja. Jo vertinimu, šios problemos negalima ignoruoti, nes pavojus dažnai kyla per įprastas kasdienes keliones.
Pėsčiųjų perėja pati savaime negarantuoja saugumo
TKA duomenimis, 2025 metais pėsčiųjų perėjose žuvo septyni žmonės. Šeši iš jų buvo vyresni nei 60 metų, o visos nelaimės įvyko šviesiuoju paros metu.
Pažymėta perėja ir geras matomumas sumažina dalį rizikų, tačiau galutinį rezultatą lemia ir vairuotojo elgesys. Prieš perėją būtina greitį sumažinti iš anksto, pėsčiąjį pastebėti laiku ir leisti jam saugiai užbaigti kelionę per važiuojamąją dalį.
Vyresniam žmogui gali prireikti kelių papildomų sekundžių. Todėl vairuotojams nereikėtų manyti, kad pėsčiasis spės pereiti kelią, ir laukti, kol jis jau atsidurs važiuojamojoje dalyje.
Savo ruožtu pėstieji turėtų įsitikinti, kad automobilis iš tiesų sustojo. Jei kyla abejonių, ar saugu kirsti kelią, galima paprašyti šalia esančių žmonių pagalbos.
Viešajame transporte pavojus kyla per kelias sekundes
2025 metais senjorai sudarė 63 proc. visų viešojo transporto keleivių, kurie buvo sužeisti. Iš 144 nukentėjusiųjų 91 buvo vyresnio amžiaus žmogus.
Traumos gali būti patiriamos ne tik per avarijas. Pavojinga akimirka susidaro ir tada, kai keleivis dar nespėjo atsisėsti, nepasiekė turėklo arba autobusas pajuda jam ruošiantis išlipti.
Senjorų saugumas eisme priklauso ir nuo aplinkinių elgesio. Keleiviai gali neužstoti durų ir praėjimo, palikti laisvą priėjimą prie turėklų, nesistumdyti bei pasiūlyti vietą atsisėsti. Tokie veiksmai padeda išvengti traumų ir kartu nevaržo vyresnio žmogaus savarankiškumo.
Padėti galima dar prieš kelionę
Ekspertai pataria saugesnį maršrutą suplanuoti iš anksto. Artimieji gali padėti pasirinkti kelią, kuriame yra geriau apšviestos vietos, patogesnės perėjos ir mažiau skubėjimo. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o atšvaitas prisegtas matomoje vietoje, o ne paslėptas rankinėje ar kišenėje.
Išlipant iš viešojo transporto nereikėtų skubinti kitų keleivių ar spaustis prie durų. Išlipus svarbu nekirsti gatvės iškart prieš autobusą arba už jo, nes kiti vairuotojai pėsčiąjį gali pastebėti per vėlai.
Senjorų saugumas eisme neturėtų būti užtikrinamas ribojant jų judėjimą. Daug svarbiau padėti numatyti galimas rizikas, neskubėti ir palikti pakankamai erdvės saugiai keliauti.
Šaltinis: elta.lt
