Rugpjūčio pabaigoje Baltijos šalis nusiaubusi audra parodė, kad verslui žalą gali padaryti ne tik sugadinti pastatai ar įranga. Nutrūkęs elektros tiekimas, sustojusi gamyba ir vėluojantys užsakymai nuostolius gali išauginti gerokai labiau, todėl įmonėms svarbu iš anksto įvertinti ir verslo nutrūkimo draudimo reikšmę.
Lietuvoje be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o kai kur per parą iškrito daugiau kritulių nei įprastai per visą mėnesį. Vėjas vertė medžius ir niokojo infrastruktūrą, tačiau įmonėms tikrasis padarytos žalos mastas dažnai paaiškėja ne iš karto.
Fizinė žala ne visada būna didžiausia
Po audros greičiausiai pastebimi nuplėšti stogai, išdaužti langai, užlietos patalpos ar sugadinta technika. Vis dėlto verslui skaudžiausios pasekmės gali išryškėti tik po kelių dienų ar savaičių, kai paaiškėja, kad dėl gedimų neįmanoma tęsti įprastos veiklos.
Draudimo bendrovės „If“ Lietuvos verslo pardavimų departamento vadovo Viktoro Ivanovo teigimu, įmonės turėtų kartu vertinti turto, veiklos nutrūkimo ir civilinės atsakomybės rizikas. Jei dėl elektros tiekimo sutrikimo sugenda šaldymo įranga, gali būti prarastos ne tik atsargos, bet ir sustabdyta prekyba ar gamyba.
Todėl prieš pasirenkant draudimo apsaugą svarbu įvertinti, nuo ko labiausiai priklauso kasdienė įmonės veikla. Maisto gamybos, prekybos ir kitoms įmonėms reikšmingos gali būti ne tik pastatų ar įrangos, bet ir atsargų, elektros tiekimo bei veiklos tęstinumo rizikos.
Stichijų žala įmonėms siekia šimtus tūkstančių eurų
„If“ duomenimis, stichijų padaroma žala verslui pastaraisiais metais didėja. 2021 m. per visus metus nuostoliai galėjo siekti iki milijono eurų, o dabar panaši suma gali susidaryti per vieną savaitgalį.
Po rugpjūčio audros atskiros draudimo išmokos įmonėms siekė dešimtis tūkstančių eurų. Dar didesni nuostoliai užfiksuoti po ankstesnių stichinių įvykių: po 2024 m. potvynių vienai įmonei išmokėta apie 130 tūkst. eurų, o 2023 m. rugpjūtį po audros su kruša žemės ūkio sektoriuje registruotų žalų suma pasiekė apie 340 tūkst. eurų.
Vienu atveju kruša apgadino 50 lauke stovėjusių automobilių, o nuostoliai siekė apie 85 tūkst. eurų. Žalą dar labiau didina tai, kad vieną įvykį gali lydėti keli pavojingi veiksniai: liūtis, kruša, žaibo iškrovos ir elektros tiekimo sutrikimai.
Kiek kainuoja kelių dienų veiklos sustojimas?
Net ir trumpas veiklos sutrikimas įmonei gali turėti ilgalaikių pasekmių. Pajamos sumažėja arba kuriam laikui visai nutrūksta, tačiau atlyginimus, nuomą, paskolų ir lizingo įmokas bei kitus įsipareigojimus mokėti reikia ir toliau.
Veiklos atkūrimas taip pat gali užtrukti, jei trūksta reikalingų detalių, nepavyksta greitai rasti pakaitinės įrangos ar remontas užsitęsia. Tokiu metu vėluoja užsakymai, stringa suplanuoti darbai, o nepatogumų patiria ir klientai.
Įmonėms rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kaip jos dirbtų, jei veikla sustotų savaitei ar mėnesiui. Reikėtų numatyti, ką būtina atkurti pirmiausia, ar svarbiausią įrangą galima greitai pakeisti ir kaip būtų tęsiamas darbas netekus patalpų ar kelioms dienoms nutrūkus elektros tiekimui.
Ką verta patikrinti draudimo sutartyse?
Prieš įvykstant incidentui įmonės turėtų įsitikinti, kad apdraustas visas veiklai svarbus turtas, draudimo sumos atitinka jo dabartinę vertę, o sutartyse numatytos aktualios rizikos. Tarp jų gali būti audra, liūtis, kruša, žaibo iškrova ir elektros tiekimo sutrikimai.
Turto draudimas, priklausomai nuo sutarties sąlygų, gali padėti atlyginti žalą pastatams, įrangai, prekėms ar atsargoms. Tuo metu verslo nutrūkimo draudimas skirtas daliai finansinių pasekmių kompensuoti, kai dėl įvykio veikla kuriam laikui sustoja.
Taip pat svarbu įvertinti civilinės atsakomybės apsaugą. Vienas incidentas gali paveikti ne tik pačią įmonę, bet ir klientus, partnerius ar šalia esančias patalpas. Kuo tiksliau įmonė iš anksto įvertina savo pažeidžiamiausias veiklos grandis, tuo lengviau po audros priimti sprendimus ir greičiau atkurti darbą.
Šaltinis: elta.lt
