Startuoliams primenama: penki teisiniai klausimai, kuriuos verta išspręsti iš anksto

Augant verslui daugėja ir startuolių teisiniai klausimai: kaip apsaugoti kuriamą produktą, kada registruoti prekių ženklą, kas atsako už klientų duomenis ir kur atsiranda mokestinės prievolės. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertai išskyrė penkias sritis, kuriose jaunos įmonės dažniausiai ieško atsakymų.

Teisininkų vertinimu, šiuos klausimus verta spręsti dar ankstyvuoju veiklos etapu. Laiku priimti sprendimai gali padėti išvengti ginčų, papildomų išlaidų ir kliūčių ieškant investicijų ar plečiantis į užsienio rinkas.

Ar investuotojas gali pasisavinti verslo idėją?

Investicijų ieškantys startuoliai neretai svarsto, ar prieš pirmąjį pokalbį su potencialiu investuotoju reikėtų pasirašyti konfidencialumo sutartį. „Sorainen“ teisininkės Guodos Vdovycytės teigimu, ankstyvuosiuose investavimo etapuose tokios sutartys paprastai nesudaromos.

Investuotojai dažniausiai siekia įvertinti idėjos potencialą, verslo modelį ir galimybes augti, o ne kopijuoti pristatomą sprendimą. Todėl pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų aiškiai atskleista kuriamo verslo vertė ir perspektyvos.

Kada verta registruoti prekių ženklą?

Startuolio pavadinimas ir vizualinis identitetas laikui bėgant gali tapti reikšminga įmonės turto dalimi. Dėl to prekių ženklo apsaugą verta įvertinti dar prieš reikšmingai investuojant į reklamą ir žinomumo didinimą.

Advokatas Marijus Dingilevskis pabrėžia, kad prekių ženklo registracija nėra vien formalus veiksmas. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir plėtros planus, apsaugos gali reikėti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Prekių ženklas gali būti registruojamas visoje Europos Sąjungoje arba pasirinktose šalyse per Madrido sistemą.

Kam priklauso sukurtas kodas?

Programinę įrangą ar kitą produktą dažnai kuria keli žmonės: bendrasteigėjai, darbuotojai ir išoriniai specialistai. Vien faktas, kad produktas buvo kuriamas startuoliui, savaime nereiškia, jog visos intelektinės nuosavybės teisės priklauso įmonei.

Teisininkų teigimu, sutartyse būtina aiškiai nustatyti, kam priklausys sukurtas kodas ir kita intelektinė nuosavybė, o prireikus tinkamai įtvirtinti teisių perdavimą įmonei. Tai ypač svarbu ieškant investicijų, nes investuotojai vertina, ar įmonė gali teisėtai naudoti ir komercializuoti savo pagrindinį produktą.

Kas atsako už klientų duomenis?

Technologijų įmonėms svarbu pirmiausia nustatyti, kokį vaidmenį jos atlieka tvarkydamos asmens duomenis. Jei startuolis pats sprendžia, kokius duomenis rinkti, kokiais tikslais juos naudoti ir kiek laiko saugoti, jis veikia kaip duomenų valdytojas.

Jei įmonė tik teikia kitam verslui technologinį sprendimą ir duomenis tvarko pagal jo nurodymus, ji gali būti laikoma duomenų tvarkytoja. Ta pati organizacija skirtingose veiklose gali atlikti abu vaidmenis, todėl atsakomybę būtina įvertinti konkrečioje situacijoje.

Kur atsiranda mokestinės prievolės?

Veiklą keliose valstybėse vykdančiam startuoliui ne visada pakanka atsižvelgti į įmonės registracijos vietą. Reikšmės gali turėti tai, kur faktiškai valdoma įmonė, dirba komanda, priimami sprendimai ir vykdoma veikla.

„Sorainen“ vyresnysis teisininkas Povilas Užkuraitis atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais gali kilti nuolatinės buveinės rizika ir atsirasti mokestinių prievolių kitose jurisdikcijose. Todėl prieš žengiant į naują rinką reikėtų įvertinti ne tik komercines galimybes, bet ir vietos mokesčių taisykles.

Ekspertų išskirti startuolių teisiniai klausimai rodo, kad svarbiausi sprendimai dažnai turi būti priimami dar prieš atsirandant problemai. Intelektinės nuosavybės, duomenų apsaugos ir mokesčių aspektų įvertinimas ankstyvoje stadijoje gali padėti išvengti sudėtingesnių teisinių pasekmių ateityje.

Šaltinis: elta.lt