JEF gynybos ministrų susitikimas Reikjavike buvo skirtas regiono saugumui, paramai Ukrainai, hibridinėms grėsmėms ir bendrų pajėgų pasirengimui. Lietuvai atstovavęs krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa pabrėžė, kad Ukraina turėtų aktyviau įsitraukti į Jungtinių ekspedicinių pajėgų veiklą.
Jungtinės Karalystės vadovaujamame formate dalyvaujančios valstybės taip pat aptarė Baltijos jūros saugumą, karinį bendradarbiavimą ir galimus bendrus atsako į grėsmes scenarijus.
Lietuva remia glaudesnį Ukrainos įsitraukimą
Susitikime dalyvavę Ukrainos atstovai pristatė savo vertinimus, o K. Aleksa akcentavo šalies sukauptą šiuolaikinio karo patirtį. Lietuvos pozicija yra tokia, kad ši patirtis galėtų būti pritaikyta JEF valstybių kariniam rengimui, tarpusavio sąveikai ir gebėjimui prisitaikyti prie sparčiai kintančių grėsmių.
Viceministro teigimu, tolesnis bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti politinėmis diskusijomis. Daugiausia naudos, anot jo, suteiktų tikslinės bendros veiklos, praktinis pajėgumų stiprinimas ir koordinuota parama Ukrainai.
JEF gynybos ministrų susitikimas taip pat tapo proga aptarti, kaip Ukrainos patirtis galėtų būti integruota į bendras pratybas ir kitą praktinę veiklą.
Pratybose tikrintas gebėjimas veikti kartu
Ministrai aptarė šiemet vykusias „Lion Protector“ pratybas. Jų metu buvo tikrinamas ne tik atskirų valstybių pajėgų pasirengimas, bet ir JEF gebėjimas veikti kaip daugiašaliam junginiui.
Pratybose daug dėmesio skirta kritinės nacionalinės infrastruktūros apsaugai nuo atakų ir sabotažo. Taip pat tikrinti bendri vadovavimo bei valdymo procesai, gebėjimas greitai keistis informacija ir koordinuoti veiksmus skirtingose regiono dalyse.
Veikla apėmė Šiaurės Atlanto, Tolimosios Šiaurės ir Baltijos jūros regionus. Pajėgos treniravosi jūroje, sausumoje ir ore, taip stiprindamos pasirengimą skirtingo pobūdžio krizėms.
Dėmesys hibridinėms grėsmėms
Susitikime buvo aptarta euroatlantinio saugumo ateitis, galimi eskalacijos scenarijai ir bendro politinio bei karinio atsako stiprinimas. JEF valstybės diskutavo, kaip iš anksto suderinti sprendimus ir veiksmus, kad į grėsmes būtų galima reaguoti greitai.
Taip pat kalbėta apie atsparumo didinimą, bendrą veiklą taikos metu ir pasirengimą reaguoti į situacijas, kurios nepasiektų NATO 5-ojo straipsnio taikymo slenksčio. Susitikime dalyvavę Kanados atstovai pristatė savo šalies vaidmenį euroatlantinio saugumo kontekste ir galimybes stiprinti indėlį į regiono saugumą.
Numatoma stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūroje
Dalis diskusijų buvo skirta karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimui ir naujai JEF iniciatyvai, kuria siekiama stiprinti bendrą jūrinį pranašumą. Jos tikslas – glaudžiau derinti valstybių planavimą, rengimą, pajėgumų vystymą ir jų išlaikymą.
Lietuvai svarbus nuoseklus ir matomas JEF jūrinis buvimas Baltijos jūroje. Pasak K. Aleksos, glaudesnis planavimo, pratybų ir pajėgumų derinimas galėtų sustiprinti atgrasymą, pagerinti situacijos jūroje vertinimą ir padėti sąjungininkams greičiau veikti kartu.
JEF gynybos ministrų susitikimas baigėsi bendru siekiu toliau stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros, Tolimosios Šiaurės ir Šiaurės Atlanto regionuose. Pagrindinis dėmesys numatomas hibridinių grėsmių prevencijai, atsparumui ir pasirengimui bendriems veiksmams.
Jungtinės ekspedicinės pajėgos vienija dešimt valstybių: Jungtinę Karalystę, Daniją, Estiją, Suomiją, Islandiją, Latviją, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją ir Švediją. Šis formatas leidžia greitai sutelkti aukštos parengties jūrų, oro ir sausumos pajėgumus, o jo veikla papildo NATO pastangas regione.
Šaltinis: elta.lt
