Lietuvos Konstitucijos daugiasluoksniškumas atskleidžia, kodėl pagrindinio šalies įstatymo aiškinimas negali apsiriboti vien atskirų straipsnių skaitymu. Keičiantis visuomenei, valstybės tarptautiniams įsipareigojimams ir technologijoms, nauji klausimai sprendžiami vertinant visą konstitucinę sistemą.
Šią temą nagrinėja Mykolo Romerio universiteto konstitucinės teisės mokslininkės profesorė dr. Toma Birmontienė ir docentė dr. Jolita Miliuvienė. Jų straipsnis apie Lietuvos Konstitucijos daugiasluoksniškumą publikuotas tarptautinėje mokslinėje knygoje, kurioje analizuojamos iš kelių tarpusavyje susijusių dokumentų sudarytos konstitucijos.
Konstitucinė sistema apima daugiau nei pagrindinį tekstą
Pasak prof. dr. T. Birmontienės, Lietuvos konstitucinė tradicija prasideda gerokai anksčiau nei 1992 metais priimta dabartinė Konstitucija. Jos preambulėje minimi Lietuvos Statutai – XVI amžiuje priimti teisės kodeksai, tapę svarbia šalies teisinės raidos dalimi.
Dabartinę konstitucinę sistemą sudaro ne tik Konstitucijos straipsniai. Jos 150 straipsnyje nurodyti keturi konstituciniai aktai, turintys konstitucinę galią:
- 1991 metų Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“
- 1992 metų Konstitucinis aktas dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas
- Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymas
- 2004 metų Konstitucinis aktas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje
Šių dokumentų reikšmė atsiskleidžia juos vertinant kartu. Kai kurių aktų konstitucinį statusą laikui bėgant papildomai išplėtojo Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
Narystė ES pakeitė ankstesnių nuostatų taikymo aplinkybes
Vienas ryškiausių pokyčių Lietuvos konstitucinėje sistemoje susijęs su naryste Europos Sąjungoje. 2004 metais priimtas Konstitucinis aktas pakeitė teisinį kontekstą, kuriame aiškinamos ir anksčiau priimtos nuostatos.
Tai atsispindėjo net sprendžiant, kokius teisės aktus gali priimti Vyriausybė. Iki narystės ES Konstitucinio Teismo doktrinoje buvo pabrėžiama, kad Vyriausybė priima nutarimus. 2007 metais teismas, įvertinęs pasikeitusias aplinkybes, patvirtino, kad Vyriausybė gali priimti ir sprendimus.
Pasikeitusio konteksto klausimas kyla ir vertinant Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvos teritorijoje steigti užsienio valstybių karines bazes. Nuo 1992 metų ši nuostata nepasikeitė, tačiau Lietuva tapo ES ir NATO nare, o šalies saugumo aplinka bei bendradarbiavimas su sąjungininkais iš esmės pasikeitė.
Šiandien Lietuvoje dislokuojamos sąjungininkų pajėgos, Rūdininkuose kuriama infrastruktūra Vokietijos brigadai. Todėl tokios situacijos vertinimas reikalauja atsižvelgti ne tik į vieną Konstitucijos straipsnį, bet ir į tarptautinius įsipareigojimus bei visą konstitucinę sistemą.
Konstitucinė teisė turi atsakyti ir į technologijų keliamus klausimus
Konstitucijoje nėra atskirų nuostatų dėl dirbtinio intelekto ar socialinių tinklų algoritmų. Vis dėlto jų poveikis privatumui, informacijos laisvei ir žmonių galimybėms dalyvauti viešajame gyvenime gali būti vertinamas remiantis joje įtvirtintomis teisėmis ir principais.
Panašiai sprendžiamas ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo klausimas. Nors Lietuvos radijo ir televizijos komisija Konstitucijoje tiesiogiai neminima, Konstitucinis Teismas, aiškindamas informacijos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo nuostatas, yra suformulavęs reikalavimą valdžiai nepaversti LRT savo ruporu.
Lietuvos Konstitucijos daugiasluoksniškumas svarbus ne tik teisininkams. Nuo to, kaip aiškinamos konstitucinės nuostatos, priklauso valstybės institucijų galios, žmogaus teisių apsauga, žiniasklaidos nepriklausomumas ir Lietuvos įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms vykdymas.
Konstitucijos aiškinimas bus aptariamas konferencijoje
Šias temas 2026 metų spalio 23 dieną bus galima aptarti tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Konstitucijos daugiasluoksniškumas: matomos ir nematomos jos dimensijos“. Renginį Seimo konferencijų salėje organizuoja Mykolo Romerio universitetas kartu su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos advokatūra ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Tarp pagrindinių pranešėjų numatyti Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Vytautas Mizaras, Europos Žmogaus Teisių Teismo viceprezidentas dr. jur. Arnfinn Bårdsen ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Rimvydas Norkus.
Šaltinis: elta.lt
