Mokymasis su dirbtiniu intelektu gali būti gerokai naudingesnis, jei žmogus neprašo technologijos atlikti visos užduoties už jį. Technologijų apžvalgininkas ir DI specialistas Lukas Keraitis pataria dirbtinį intelektą naudoti kaip mokymosi partnerį, kuris padeda suprasti temą, pastebėti klaidas ir ieškoti atsakymo.
Šiais patarimais jis pasidalijo „Tele2“ laidoje „Gyvenimo pamokos“. Pasak specialisto, svarbiausia ne tai, kokį DI įrankį žmogus pasirenka, o kokį vaidmenį jam suteikia.
Užuot prašius atsakymo, verta pateikti daugiau konteksto
Vienas paprasčiausių būdų pakeisti bendravimą su DI yra kitaip suformuluoti klausimą. Vietoj trumpos užklausos, kuria prašoma pateikti informaciją, galima paaiškinti, ką norima suprasti, kokio lygio žinių turima ir kam reikalingas atsakymas.
Pavyzdžiui, užuot klausę, kas yra kosmosas, mokiniai gali paprašyti paaiškinti šią temą šeštos klasės lygiu ir padėti suprasti tai, kas jiems neaišku. Kuo daugiau informacijos pateikiama apie užduotį ir jos tikslą, tuo labiau atsakymas pritaikomas konkrečiam žmogui.
L. Keraitis pabrėžia, kad prašymas DI iš karto parašyti rašinį ar išspręsti uždavinį gali sutaupyti laiko, tačiau nebūtinai suteikia žinių. Todėl verta klausti ne „padaryk už mane“, o „padėk man suprasti“.
Mokymosi režimas gali padėti neatskleisti atsakymo iš karto
Kai kuriuose DI įrankiuose veikia specialūs mokymosi režimai. Juose sistema ne pateikia galutinį atsakymą, bet užduoda papildomų klausimų, tikrina vartotojo žinias ir nuosekliai veda sprendimo link.
Jeigu pasirinktas įrankis tokio režimo neturi, panašų principą galima nurodyti pačioje užklausoje. DI galima paprašyti iš pradžių pateikti užuominą, užduoti klausimus ar padėti pačiam rasti klaidą, neatskleidžiant viso sprendimo.
Toks būdas ypač praverčia mokantis, nes žmogus išlieka aktyvus proceso dalyvis. Technologija šiuo atveju padeda ne nusirašyti, o atlikti užduotį savarankiškai.
Į vieną projektą galima įkelti mokymosi medžiagą
Ruošiantis didesniam darbui ar tyrimui, DI galima pateikti konkrečius šaltinius: užrašus, straipsnius, ataskaitas ar kitus dokumentus. Tuomet klausimai užduodami remiantis ta pačia medžiaga, kurią naudoja mokinys ar studentas.
Pasak L. Keraičio, taip galima nagrinėti, pavyzdžiui, savivaldybės ataskaitą apie konkretaus rajono problemas. Tokiu projektu galima dalytis ir su bendraklasiais.
DI taip pat gali įvertinti paties žmogaus parašytą tekstą: parodyti silpnesnes argumentų vietas, užduoti kritinių klausimų ar pasiūlyti, ką reikėtų papildomai patikrinti. Tokiu atveju jis tampa diskusijų partneriu, o ne darbo autoriumi.
DI atsakymus būtina vertinti kritiškai
Mokymasis su dirbtiniu intelektu nereiškia, kad jo pateiktą informaciją galima priimti kaip neginčijamą faktą. Specialistas primena, kad DI nėra mokytojo, vadovėlio ar patikimo šaltinio pakaitalas.
Jo teigimu, dirbtinį intelektą vertėtų laikyti papildoma nuomone. Ji gali padėti pažvelgti į darbą iš kitos perspektyvos, pateikti kritinių pastabų ar pasiūlyti interpretacijų, tačiau galutinį vertinimą žmogus turi atlikti pats.
Pasak L. Keraičio, svarbiausias klausimas nėra tai, ar naudoti DI, bet kokį vaidmenį jam suteikti. Jei technologija atlieka užduotį už žmogų, galima sutaupyti laiko, tačiau ne visada įgyjama žinių. Jei DI klausia, aiškina ir padeda ieškoti atsakymo, jis gali tapti naudingu mokymosi įrankiu.
Šaltinis: elta.lt
