Lietuviškos gynybos technologijos vis dažniau sulaukia užsienio šalių dėmesio. Prieš ketverius metus veiklą pradėjusi bendrovė „Unmanned Defense Systems“ (UDS) kuria ne pavienius dronus, o tarpusavyje susietą bepiločių sistemų sprendimą, apimantį žvalgybą, duomenų perdavimą, valdymą ir tikslų poveikį.
Įmonė savo sistemas tiekia ir užsienio valstybėms, tarp jų – Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. UDS teigimu, produktai nuolat tobulinami atsižvelgiant į naudotojų pastabas bei Ukrainoje sukauptą praktinę patirtį.
Ukrainoje įsteigė atskirą padalinį
Spalio pradžioje UDS įsteigė padalinį „UDS Ukraine“. Jo darbuotojai rūpinsis sistemų diegimu, operatorių mokymu ir tiesioginiu bendradarbiavimu su Ukrainos kariuomene.
Bendrovės verslo plėtros vadybininko Gyčio Ugvarijos teigimu, realios operacijos ir karinės pratybos leidžia greitai įvertinti technologijų veikimą. Gauta informacija naudojama tobulinant programinę įrangą, algoritmus, ryšio sprendimus ir pritaikant sistemas prie besikeičiančių grėsmių.
Vienas iš tokių bandymų vyko Latvijoje surengtose pratybose „BATT26“. Jose UDS sistemos veikė intensyvaus elektroninio trukdymo sąlygomis ir teikė žvalgybos paramą NATO pajėgoms.
Sprendimas apima visą veiksmų grandinę
UDS kuriamą ekosistemą sudaro keli pagrindiniai elementai. Fiksuoto sparno žvalgybinis dronas „FORECASTER“ skirtas taikiniams aptikti, stebėti ir informacijai perduoti. Jis gali skristi iki 4,5 valandos, užtikrinti valdymą bei vaizdo perdavimą iki 70 kilometrų atstumu ir vykdyti daugiau kaip 200 kilometrų bendro maršruto misijas.
Sistemoje naudojamos dieninės ir terminės kameros, inercinė navigacija bei sprendimai, leidžiantys tęsti užduotį sutrikus palydoviniam ryšiui. „FORECASTER“ taip pat gali būti naudojamas netiesioginei ugniai iškviesti ir koreguoti.
Aptikus taikinį, į veiksmą įsitraukia vidutinio nuotolio tiksliojo poveikio skraidantis šaudmuo „AVENGER 5“. Jis sukurtas veikti sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis ir yra vadinamosios naikinimo grandinės dalis.
Trečiasis sprendimo elementas – daugiafunkcė platforma „HAULER“. Ji gali gabenti skirtingus naudinguosius krovinius ir būti pritaikoma įvairioms karinėms užduotims. Bendrovė šiuo metu integruoja partnerių kuriamus krovinius ir ieško naujų platformos panaudojimo būdų.
Valdymo sistema sujungia skirtingas platformas
Visas šias sistemas į vieną visumą sujungia UDS sukurta vadovavimo ir valdymo platforma „SwarmC2“. Ji leidžia planuoti misijas, vienu metu valdyti kelis bepiločius orlaivius, apdoroti jų perduodamus duomenis ir integruotis su kitomis karinėmis platformomis, įskaitant „TAK“ bei „SitaWare“.
„SwarmC2“ taip pat gali tiesiogiai perduoti vaizdą į vadovavimo sistemas, naudoti NATO APP-6 taktinius simbolius ir skirtingas mūšio schemas. Įmonės atstovai pabrėžia, kad nuosava programinė įranga ir atvira architektūra leidžia kontroliuoti visą sprendimą – nuo orlaivio bei ryšio kanalo iki duomenų perdavimo ir integracijos su kitomis sistemomis.
Plėtrai padeda tarptautinės parodos
Šiemet UDS dalyvavo Lietuvos nacionaliniuose stenduose keturiose tarptautinėse gynybos pramonės parodose: „MSPO 2026“, „DALO Industry Days 2026“, „Eurosatory 2026“ ir „Enforce Tac 2026“. Įmonės tarptautinę plėtrą paspartino Inovacijų agentūros pagalba.
Lapkričio pradžioje bendrovė kartu su dar 12 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių planuoja dalyvauti Berlyno saugumo konferencijoje. UDS atstovų teigimu, nacionaliniai stendai ir bendri renginiai padeda užmegzti kontaktus, kurie vėliau perauga į susitikimus, demonstracijas, bandymus ar konkrečius projektus.
Inovacijų agentūros gynybos technologijų ekspertas Pranciškus Vaišvila UDS vertina kaip augančio Lietuvos gynybos pramonės potencialo pavyzdį. Lietuviškos gynybos technologijos, išbandytos realiomis sąlygomis, bendrovės vertinimu, užsienio klientus vis labiau domina kaip vientisas sprendimas, o ne atskiri produktai.
Šaltinis: elta.lt
