Įmonėms, pradedančioms rengti 2027 metų biudžetą, patariama iš anksto įvertinti ne tik planuojamas investicijas, bet ir tai, kaip jos bus finansuojamos. Verslo atstovai perspėja, kad finansavimo poreikis gali išaugti net ir sparčiai didėjant pardavimams.
Apie finansavimo planą dažnai susimąstoma tik tada, kai investiciją jau reikia įgyvendinti – pasirinkta įranga, suderėtos sąlygos su tiekėjais ar suplanuotas naujas padalinys. Tokiu atveju sprendimams lieka mažiau laiko, o įmonė gali neturėti galimybės palyginti skirtingų finansavimo variantų.
Investicijų kainą sudaro ne tik pagrindinė išlaida
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių planavimo klaidų – numatyti konkrečią investiciją, tačiau neįvertinti jos poveikio visam įmonės pinigų srautui.
Perkant įrangą, be jos kainos, gali tekti numatyti avansinį mokėjimą, transportavimo ir montavimo išlaidas, darbuotojų apmokymą bei papildomų atsargų poreikį. Tuo metu naujo padalinio atidarymas reiškia ne tik patalpų įrengimo kaštus, bet ir didesnes veiklos sąnaudas pirmaisiais mėnesiais.
Rengiant 2027 metų biudžetą verta sudaryti atskirą finansavimo grafiką. Jame reikėtų numatyti, kada bus reikalingos lėšos ir kokio dydžio jos turėtų būti.
- avansui ir atsiskaitymui už įrangą
- transportavimo, montavimo ar kitoms su investicija susijusioms išlaidoms
- papildomoms atsargoms ir žaliavoms
- naujo padalinio veiklos pradžios sąnaudoms
Taip pat svarbu atskirti, kokią investicijų dalį įmonė galės padengti nuosavomis lėšomis, o kokiai reikės skolinto kapitalo. Bankas, vertindamas finansavimo galimybę, atsižvelgia į įmonės finansinę padėtį, planuojamos investicijos atsipirkimą ir realų lėšų poreikį.
Augančios pajamos taip pat gali pareikalauti finansavimo
Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį paskolų įmonėms suma buvo 16,7 proc. didesnė nei prieš metus, o per vieną mėnesį išaugo 174 mln. eurų, arba 1,1 procento. Šie duomenys rodo, kad verslo finansavimo poreikis išlieka reikšmingas.
Finansavimo gali prireikti ne tik sunkumų patiriančioms įmonėms. Augant pardavimams, verslui dažnai tenka įsigyti daugiau atsargų, žaliavų, samdyti darbuotojų ar padengti išlaidas tuo metu, kai klientų mokėjimai dar negauti.
Dėl to planuojant 2027 metų biudžetą verta numatyti kelis scenarijus: kas nutiktų, jei pardavimai augtų sparčiau, klientai atsiskaitytų vėliau arba vienu metu tektų finansuoti ir plėtrą, ir kasdienę veiklą. Sparčiai didėjanti apyvarta ne visada reiškia, kad įmonės sąskaitoje iš karto atsiras daugiau lėšų.
Finansinis rezervas turėtų būti numatytas iš anksto
Verslui taip pat rekomenduojama įvertinti, kokio finansinio rezervo reikėtų nenumatytiems atvejams. Vienodas rezervo dydis visoms įmonėms netinka, nes skiriasi jų veiklos pobūdis, sezoniškumas, klientų struktūra ir sąnaudų dalis.
Rezervas gali būti reikalingas, jei vėluoja darbai, pabrangsta įranga, išauga žaliavų kainos, klientai laiku neatsiskaito ar prireikia neplanuoto remonto. Įmonėms verta apskaičiuoti, kiek laiko jos galėtų veikti, jei pajamos laikinai sumažėtų arba išlaidos netikėtai padidėtų.
J. Ivaškos teigimu, rezervas neturėtų būti laikomas suma, kuri galbūt liks metų pabaigoje. Jį reikėtų planuoti kartu su investicijomis ir kitomis numatomomis išlaidomis, atsižvelgiant į jautriausias įmonės veiklos vietas.
Apie finansavimą patariama kalbėtis dar prieš investiciją
Finansavimo klausimo nereikėtų atidėti iki momento, kai pinigų jau trūksta. Jei įmonė planuoja įsigyti įrangą, plėsti gamybą, atidaryti naują padalinį ar didinti apyvartą, šiuos planus verta aptarti dar rengiant biudžetą.
„Urbo“ banko atstovo vertinimu, ankstyvas planavimas suteikia daugiau laiko įvertinti alternatyvas ir pasirinkti įmonei tinkamiausią sprendimą. Todėl 2027 metų biudžetas turėtų apimti ne tik pardavimų, sąnaudų ir investicijų prognozes, bet ir konkretų jų finansavimo planą.
Šaltinis: elta.lt
