Elektros kaina Lietuvoje rugsėjo 21-27 dienomis išaugo 45 proc. Vidutinė didmeninės elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ Lietuvos zonoje padidėjo nuo 96 iki 139 Eur/MWh.
Kainų augimą regione daugiausia lėmė sumažėjusi saulės elektrinių gamyba, mažesnė vėjo generacija Šiaurės šalyse ir brangesnė elektra Centrinėje Europoje. Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba didėjo, tačiau to nepakako atsverti mažesnės saulės generacijos ir brangesnio elektros importo poveikio.
Kainos kilo visose pagrindinėse prekybos zonose
Praėjusią savaitę Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros kaina siekė 139 Eur/MWh. Estijoje ji buvo mažesnė ir sudarė 99 Eur/MWh.
Šiaurės šalių rinkoje kainos taip pat augo. Suomijoje vidutinė savaitės kaina padidėjo 63 proc., o pietų Švedijoje – daugiau nei 50 proc. Vokietijoje kaina pakilo nuo 136 iki 154 Eur/MWh, o Lenkijoje išliko didesnė nei 150 Eur/MWh.
„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, Baltijos šalių kainas veikė ne tik vietos gamybos pokyčiai, bet ir brangiau importuojama elektra iš kitų rinkų.
Vėjo elektrinės pagamino didžiausią dalį elektros
Nors elektros kaina Lietuvoje kilo, šalies vėjo elektrinių gamyba per savaitę padidėjo 10 proc. – nuo 110 iki 121 GWh. Vėjo jėgainės pagamino 59 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros ir išliko pagrindiniu vietos generacijos šaltiniu.
- Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 24 proc., nuo 49 iki 37 GWh
- Hidroelektrinės pagamino 16 GWh
- Šiluminės elektrinės pagamino 17 GWh
- Kitos elektrinės pagamino 15 GWh
Bendra šalies elektros gamyba siekė 205 GWh ir buvo 1 GWh didesnė nei ankstesnę savaitę. Saulės elektrinėms teko 18 proc., hidroelektrinėms – 8 proc., šiluminėms elektrinėms – 8 proc., o kitoms elektrinėms – 7 proc. visos vietos gamybos.
Elektros poreikis ir importas padidėjo
Lietuvoje elektros energijos poreikis išaugo 3 proc., nuo 251 iki 259 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 79 proc. šalies poreikio.
Bendras elektros importas padidėjo 14 proc., nuo 87 iki 100 GWh. Daugiausia elektros buvo importuota iš Švedijos, kuriai teko 57 proc. viso importo. Dar 37 proc. sudarė importas iš Latvijos, o 6 proc. – iš Lenkijos.
Eksportas iš Lietuvos padidėjo 8 proc., nuo 50 iki 54 GWh. Didžiausia jo dalis buvo nukreipta į Lenkiją, mažesni srautai keliavo į Švediją ir Latviją.
Duomenys yra preliminarūs
„Litgrid“ nurodo, kad savaitinėse apžvalgose pateikiami operaciniai elektros kainų, poreikio, gamybos ir prekybos srautų duomenys. Jie yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos rodiklių.
Šaltinis: elta.lt
