Institucijų nesutarimai dėl apsisprendimo laikotarpio aukoms taikymo neturi trukdyti galimai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems žmonėms gauti reikalingą pagalbą. Tai pabrėžta Seimo kontrolierių įstaigoje vykusiame tarpinstituciniame susitikime, kuriame dalyvavo teisėsaugos, nevyriausybinių organizacijų ir užsieniečiams pagalbą teikiančių įstaigų atstovai.
Susitikime aptartas naujai įsigaliojęs teisinis reguliavimas, praktiniai jo įgyvendinimo sunkumai ir būtinybė užtikrinti, kad sprendimai dėl galimų prekybos žmonėmis aukų būtų priimami aiškiai bei vienodai.
Žmogui turi būti suteikta laiko apsispręsti
30 kalendorinių dienų apsisprendimo ir atsigavimo laikotarpis skirtas tam, kad galimai nukentėjęs žmogus galėtų atsigauti po patirto išnaudojimo, gauti reikalingas paslaugas ir be spaudimo nuspręsti, ar bendradarbiaus su teisėsauga.
Šiuo laikotarpiu žmogus taip pat apsaugomas nuo išsiuntimo iš šalies. Priėmimo ir integracijos agentūra gali užtikrinti jo apgyvendinimą ir suteikti kitas būtinas paslaugas.
Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžė, kad sprendimas suteikti apsisprendimo laikotarpį neturėtų būti tapatinamas su sprendimais ikiteisminiame tyrime. Jos teigimu, tai pirmiausia yra galimai išnaudojimą patyrusio asmens teisių užtikrinimo priemonė.
Informacija apie sprendimą turi būti pateikta greitai
Susitikime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad apie neigiamą sprendimą galimai nukentėjęs asmuo turi būti informuojamas per parą. Nuo šios informacijos gali priklausyti tolesni žmogaus veiksmai ir galimybė laiku kreiptis pagalbos.
Taip pat svarbu atskirti pirminį informacijos pateikimą teisėsaugai nuo sąmoningo sprendimo bendradarbiauti ikiteisminiame procese. Vien pokalbis su policijos pareigūnais ar jiems perduota informacija savaime nebūtinai reiškia, kad žmogus jau priėmė informuotą sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo.
Pasak Seimo kontrolierės, jeigu prieš suteikiant laikotarpį būtų siekiama išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes ir asmens pasirengimą bendradarbiauti, galėtų kilti abejonių, ar žmogui iš tiesų paliekama galimybė laisvai apsispręsti.
Institucijoms trūksta vienodo požiūrio
Seimo kontrolierės dr. Jolitos Miliuvienės teigimu, pareigūnai ir pagalbą teikiančios organizacijos turėtų vienodai suprasti šios priemonės paskirtį, taikymo sąlygas bei susijusias procedūras.
Diskusijoje išsiskyrę institucijų požiūriai parodė, kad teisinį reguliavimą gali reikėti peržiūrėti, o jo taikymą praktikoje aiškiau reglamentuoti. Siekiama, kad galimos prekybos žmonėmis aukos galimybė gauti pagalbą nepriklausytų nuo to, kaip įstatymo nuostatas supranta pirmoji su žmogumi susisiekianti institucija ar pareigūnas.
Susitikimo dalyviai sutarė toliau bendradarbiauti ir siekti vieningo sprendimų taikymo. Toks apsisprendimo laikotarpis aukoms turėtų būti suprantamas kaip apsaugos ir pagalbos priemonė, o ne kaip išankstinis reikalavimas iš karto įsitraukti į ikiteisminį procesą.
Institucijų teigimu, aiškesnės procedūros ir bendras požiūris padėtų sumažinti riziką, kad pažeidžiamas žmogus dėl skirtingo teisės normų interpretavimo liks be apgyvendinimo, apsaugos ar kitų būtinų paslaugų.
Šaltinis: elta.lt
