Maisto atsargos krizės metu būtų tik viena pasirengimo dalis. Andrius Pranckevičius, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, atkreipia dėmesį, kad sutrikus įprastam gyvenimui reikėtų užtikrinti visą tiekimo grandinę – nuo žaliavų ir pašarų iki energijos, darbuotojų bei transporto.
Lietuva turi stiprią žemės ūkio ir maisto pramonę, pakankamai gamybos pajėgumų bei žaliavų. Vis dėlto vien galimybės pagaminti maisto nepakanka. Krizės sąlygomis svarbiausia būtų, ar produktai galėtų būti pagaminti, paimti iš sandėlių ir pristatyti žmonėms.
Numatyta skirtinga atsakomybė krizės dienomis
Pagal dabar taikomą modelį pirmąsias 1-3 ekstremaliosios situacijos dienas gyventojai maistu turėtų pasirūpinti patys. Nuo 4 iki 6 dienos papildomais ištekliais rūpintųsi savivalda, o 7-30 dienomis tiekimą turėtų užtikrinti valstybės rezervas.
Tačiau, kaip nurodoma Valstybės kontrolės audito duomenimis paremtoje analizėje, dauguma savivaldybių maisto atsargų nekaupia. Parduotuvėse ir jų sandėliuose esančių produktų, tikėtina, pakaktų ne ilgiau kaip 3-4 dienoms.
Taip pat buvo skelbiama, kad valstybės rezerve sukauptas maisto kiekis anksčiau siekė maždaug 20-30 proc. numatomo poreikio. Kiek žmonių ir kiek laiko dabartinis rezervas galėtų aprūpinti, viešai neskelbiama.
Maisto tiekimui būtina ne tik turėti produktų
Pranckevičiaus vertinimu, planuojant pasirengimą būtina iš anksto nustatyti, kokiems scenarijams valstybė ruošiasi, kiek žmonių turėtų būti aprūpinama ir kokio dydžio rezervas tam reikalingas.
Net ir sukaupus daugiau produktų, tiekimas gali sutrikti, jei trūktų elektros, dujų, vandens, kuro, transporto ar darbuotojų. Gyvulininkystės ūkiams taip pat reikėtų užtikrinti nenutrūkstamą pašarų tiekimą.
Verslas šiuo metu dalyvauja valstybės skelbiamuose konkursuose ir prisiima įsipareigojimus saugoti maisto produktus. Tačiau krizės atveju atsargas dar reikėtų išgabenti iš sandėlių ir pristatyti ten, kur jų labiausiai reikia. Užsitęsus sutrikimams, tektų užtikrinti ir tolesnę gamybą.
Siūloma iš anksto pasirinkti prioritetines įmones
Vienas svarbiausių klausimų, anot įmonės vadovo, yra tai, kurių maisto gamintojų veikla krizės metu turėtų būti užtikrinama pirmiausia. Jei ištekliai būtų riboti, aprūpinti visas įmones energija, kuru ir žaliavomis būtų sudėtinga.
Šiuo metu kelios dešimtys didžiausių įmonių pagamina daugiau kaip 80 proc. šalies maisto produktų. Stambūs gamintojai galėtų užtikrinti pagrindinių produktų ir pašarų gamybą, o mažosios bei vidutinės įmonės ir trumposios tiekimo grandinės prisidėtų tiekiant daržoves, vaisius bei kitą augalininkystės produkciją.
Todėl prioritetinės įmonės ir jų veiklai būtini ištekliai turėtų būti numatyti iš anksto. Taip pat siūloma padėti įmonėms pasirengti, pavyzdžiui, finansuojant alternatyvias energijos tiekimo sistemas.
Reikėtų įvertinti, kokį maistą kaupti
Maisto atsargos krizės metu turėtų būti vertinamos ne tik pagal galiojimo laiką. Svarbu ir tai, ar produktą bus įmanoma paruošti, jei sutriks elektros, dujų ar vandens tiekimas.
Nuo 2025 metų sumažintas valstybės rezervui siūlomų greitai paruošiamų produktų sąrašas. Anksčiau jame buvo makaronai, košės, miltai ir paruoštos sriubos. Pranckevičiaus teigimu, bent dalį rezervo būtų tikslinga formuoti iš vartojimui paruošto arba greitai pagaminamo maisto, kuriam reikia kuo mažiau papildomų išteklių.
Kartu svarbu įvertinti žaliavų kilmę. Pandemija parodė, kad tarptautinės tiekimo grandinės gali greitai sutrikti, todėl didesnį atsparumą suteiktų galimybė kuo daugiau maisto ir jo gamybai reikalingų žaliavų užsitikrinti Lietuvoje.
Verslo atstovo vertinimu, atsparumas priklauso ne nuo atskirų institucijų planų, o nuo to, kaip jie veiktų kartu. Valstybės, savivaldos ir verslo veiksmai turėtų būti suderinti dar iki krizės, kad sukauptos atsargos realiai pasiektų gyventojus.
Šaltinis: elta.lt
