Nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos įsigalios Darbo kodekso pokyčiai, kurie keis kai kurias darbo sutarčių sudarymo, nutraukimo, atsiskaitymo su darbuotojais ir nuotolinio darbo taisykles. Dalis naujovių bus aktuali didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams ir darbdaviams.
Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Aurelija Daubaraitė atkreipia dėmesį, kad organizacijoms prieš įsigaliojant pakeitimams verta peržiūrėti darbo sutarčių šablonus, vidaus dokumentus ir taikomas procedūras.
Didesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams galės būti taikomas ilgesnis išbandymas
Darbuotojams, kurių atlyginimas siekia ne mažiau kaip dviejų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydį, bus galima nustatyti iki šešių mėnesių trukmės bandomąjį laikotarpį. Šiuo metu įprastai maksimali jo trukmė yra trys mėnesiai.
Į bandomąjį laikotarpį, kaip ir anksčiau, nebus įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.
Su darbuotojais, gaunančiais ne mažesnį kaip dviejų VDU dydžio atlyginimą, taip pat bus galima lanksčiau susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Sutartyse galės būti numatytas ilgesnis darbuotojo įspėjimo terminas arba trumpesnis įspėjimo terminas, kai sutartį nutraukia darbdavys.
Atsiras naujų atleidimo pagrindų
Darbo sutartį bus galima nutraukti ir tuo atveju, kai darbuotojas nebeatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Tai ypač aktualu reguliuojamuose sektoriuose, kuriuose konkrečioms pareigoms taikomi specialūs reikalavimai.
Be to, nuo lapkričio 1 dienos nebeliks draudimo nutraukti sutartį darbdavio valia dėl priežasčių, kurios nurodytos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Tarp tokių aplinkybių gali būti nepatenkinami darbuotojo darbo rezultatai arba darbo funkcijos tapimas perteklinėmis. Tokiu atveju sutarties nutraukimas turės būti pagrįstas.
Kai kuriais atvejais darbuotojui gali nepriklausyti išeitinė išmoka, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl įstatymų reikalavimų neatitikties, atsiradusios dėl darbuotojo kaltės. Kadangi teisės aktuose ši kaltė detaliau neapibrėžta, tokią išimtį reikės vertinti individualiai.
Ilgės atsiskaitymo terminai, tačiau didės delspinigių rizika
Nutraukiant darbo sutartį, kai darbuotojui priklausančių išmokų suma viršija vieną VDU, dėl atsiskaitymo bus galima susitarti iki trijų mėnesių terminui nuo darbo santykių pabaigos. Išmokų daliai, neviršijančiai vieno VDU, ir toliau bus taikomas ne ilgesnis kaip 10 darbo dienų terminas.
Darbdaviams svarbu tai, kad delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą bus skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Jų dydis bus siejamas su praėjusių kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu, padaugintu iš penkių.
Keisis nuotolinio darbo ir drausminių procedūrų taisyklės
Darbdavys galės atsisakyti tenkinti kai kurių darbuotojų prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Nebebus būtina įrodyti, kad toks sprendimas sukeltų per dideles sąnaudas.
Darbo pareigų pažeidimo procedūrose į nustatytus terminus nebebus įskaičiuojamas laikotarpis, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Tai gali suteikti darbdaviams daugiau laiko užbaigti pradėtą pažeidimo vertinimą.
Kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau pasirinkimo
Darbo kodekso pokyčiai suteiks daugiau galimybių susitarti kolektyvinėse sutartyse. Jose bus galima nustatyti kitokią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką darbuotojo nušalinimo nuo darbo laikotarpiu.
Aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse taip pat bus galima sutrumpinti terminą pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis nuo trejų iki dvejų metų. Be to, jose galės būti numatyta piniginė kompensacija už atostogų dalį, viršijančią atostogas už dvejus darbo metus, ir nustatyta jos mokėjimo tvarka.
Darbdaviams rekomenduojama įvertinti ne tik lapkričio 1 dieną įsigaliosiančias nuostatas, bet ir nuo spalio 1 dienos taikomus komandiruočių išlaidų bei dienpinigių tvarkos pakeitimus.
Šaltinis: elta.lt
