Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota beveik 2200 eismo įvykių su nukentėjusiaisiais. Juose žuvo 86 žmonės, dar 2510 buvo sužeisti. Nors žūčių skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 14 proc., avarijų ir nukentėjusiųjų daugėjo.
Remiantis pirminiais policijos duomenimis, pernai sausį-rugsėjį buvo užregistruoti 2150 tokio pobūdžio įvykių. Šiemet jų skaičius išaugo 2 proc. Į statistiką neįtraukiamos avarijos, per kurias apgadinamas tik turtas.
Didelę dalį žūčių lemia du avarijų tipai
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 2,8 tūkst. nelaimių, per kurias keliuose nukenčia žmonės. 2025 metų analizė parodė, kad 42 proc. visų žuvusiųjų gyvybės neteko per nuvažiavimus nuo kelio dangos ir priešpriešinius susidūrimus.
Nuvažiavimai nuo kelio sudaro apie 11 proc. visų įskaitinių eismo įvykių, tačiau juose žūsta maždaug ketvirtadalis visų keliuose žuvusių žmonių. Priešpriešiniuose susidūrimuose žuvusiųjų skaičius per metus išaugo nuo 21 iki 32 atvejų, arba 52 proc.
Analizė taip pat atskleidė, kad 70 proc. nuvažiavimų nuo kelio siejama su nepasirinktu saugiu greičiu arba greičio viršijimu. Tokias avarijas gali lemti ir šlapia kelio danga, prastesnis matomumas ar tamsus paros metas.
Rudenį vairavimo sąlygos gali pasikeisti per kelias valandas
Minint Europos saugaus eismo dieną, spalio 13-ąją, specialistai atkreipia dėmesį į sezoninius pavojus. Rudenį vairuotojai tuo pačiu keliu ryte gali važiuoti šviesoje, o vakare grįžti jau sutemus. Matomumą dar labiau apsunkina rūkas ir krituliai.
Kuo vėliau pastebima kliūtis, tuo mažiau laiko lieka sustoti arba išvengti susidūrimo. Eismo situaciją taip pat gali pakeisti kitų vairuotojų reakcija, todėl net panašiomis aplinkybėmis įvykusios avarijos baigiasi skirtingai.
Daugėja nukentėjusių elektrinių dviračių ir paspirtukų vairuotojų
TKA duomenimis, į avarijas patekusių elektrinių dviračių vairuotojų ir keleivių skaičius beveik 2,5 karto viršijo ankstesnių trejų metų vidurkį. Daugiau kaip pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų buvo nepilnamečiai.
Automobilyje esančius žmones nuo smūgio saugo saugos diržai, oro pagalvės ir transporto priemonės kėbulas. Dviratininkai ir paspirtukininkai tokios apsaugos neturi, todėl net ir nedidelė automobilio žala gali reikšti rimtus kito eismo dalyvio sužalojimus.
Po avarijos nukentėjusiam žmogui gali prireikti ilgo gydymo, reabilitacijos ar laikinai atsisakyti darbo. Todėl eismo įvykiai su nukentėjusiaisiais turi pasekmių ne tik dalyviams, bet ir jų artimiesiems.
Ekspertai pabrėžia, kad automobilį dažniausiai galima suremontuoti, tačiau žmogaus sveikimas gali trukti mėnesius. Dėl to saugus greitis, atidus vairavimas ir tinkamas elgesys pasikeitus oro bei kelio sąlygoms išlieka svarbiausi būdai mažinti eismo įvykių su nukentėjusiaisiais skaičių.
Šaltinis: elta.lt
