Seniausių automobilių kainos Lietuvoje per metus išaugo labiausiai, nors bendra naudotų transporto priemonių rinkos kaina beveik nepasikeitė. Ekspertai įspėja, kad mažesnė automobilio įsigijimo suma ne visada reiškia mažesnes galutines išlaidas.
„Autoplius.lt“ 2026 metų antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 9,4 tūkst. eurų ir buvo vos 0,3 proc. didesnė nei tuo pačiu metu prieš metus. Tačiau skirtingo amžiaus automobilių kainos keitėsi nevienodai.
Brango būtent seniausi automobiliai
Didžiausias kainų pokytis užfiksuotas 21 metų ir senesnių automobilių kategorijoje. Jų vidutinė kaina per metus padidėjo nuo 1,6 iki 1,9 tūkst. eurų, arba 16,1 proc.
6-10 metų automobilių kaina augo apie 2 proc., 11-15 metų – apie 10 proc., o 16-20 metų transporto priemonių – 8,6 proc. Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno teigimu, ryškiausias pokytis matomas būtent seniausių automobilių segmente.
Paklausa taip pat didėjo. 2026 metų antrąjį ketvirtį 11-15 metų automobilių sandorių skaičius buvo 26,9 proc. didesnis nei prieš metus, 16-20 metų automobilių – 20,3 proc., o 21 metų ir senesnių – net 37,4 proc.
Vienu iš galimų paklausą skatinusių veiksnių įvardijamos šiemet gyventojus pasiekusios II pensijų pakopos lėšos. Lietuvos banko preliminariais vertinimais, balandžio-birželio mėnesiais prekėms ir paslaugoms galėjo būti skirta apie 0,5-0,7 mlrd. eurų. Vis dėlto tiesioginio ryšio tarp šių lėšų ir seniausių automobilių brangimo nustatyti negalima.
Importas augo, tačiau pigiausių automobilių pasiūla nepadidėjo tiek pat
Senesnių automobilių brangimo nepaaiškina ir mažesnis importas. Per 2026 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą pirmą kartą įvežta 32,9 tūkst. automobilių – 20,5 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis įvežamos transporto priemonės amžius siekė 10 metų ir 10 mėnesių.
Tačiau pigiausiame segmente automobilio transportavimo ir paruošimo išlaidos sudaro didelę galutinės kainos dalį. Jei automobilio atgabenimas kainuoja apie 700 eurų, 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonei tai yra palyginti nedidelė suma. Tuo metu 2 tūkst. eurų kainuojančiam automobiliui vien transportavimas sudaro daugiau nei trečdalį įsigijimo kainos.
Dėl to nebrangus automobilis užsienyje nebūtinai reiškia gerą pasiūlymą Lietuvoje. Mažą kainą gali lemti didelė rida, kėbulo ar techniniai defektai, ankstesni pažeidimai ir kiti trūkumai.
Remontas gali greitai panaikinti kainos skirtumą
Seniausių automobilių kainos pirkėjams gali atrodyti patrauklios, tačiau jų eksploatacija dažnai pareikalauja didesnio finansinio pasiruošimo. 4-5 tūkst. eurų kainuojančiam automobiliui 1 tūkst. eurų remontas sudaro 20-25 proc. jo vertės.
Be vieno didelio gedimo, pirkėjui gali tekti vienu metu keisti stabdžius, padangas, važiuoklės dalis, akumuliatorių ar diržus. Senesniuose dyzeliniuose automobiliuose papildomų išlaidų gali pareikalauti kietųjų dalelių filtras, EGR sistema, turbina, purkštukai, sankaba ar smagratis.
Atsargiai vertinti reikėtų ir nebrangius senesnius aukštesnės klasės automobilius. Nors jų rinkos vertė sumažėjusi, remonto bei atsarginių dalių kainos nebūtinai yra tokios pat mažos. Todėl gerai prižiūrėtas 15 metų automobilis gali būti patikimesnis pasirinkimas nei apleista jaunesnė transporto priemonė.
Kiek pinigų verta pasilikti po pirkimo?
Ekspertas rekomenduoja dalį biudžeto atidėti pirmosioms automobilio priežiūros išlaidoms. Perkant senesnę transporto priemonę verta turėti apie 15-20 proc. jos vertės rezervą.
Pavyzdžiui, turint 10 tūkst. eurų bendrą biudžetą, nebūtinai racionalu visą sumą skirti pačiam automobiliui. 8,5-9 tūkst. eurų kainuojanti techniškai tvarkinga transporto priemonė ir likę pinigai pradinei priežiūrai gali būti saugesnis pasirinkimas.
Senesnis automobilis gali pasiteisinti, jei jis prižiūrėtas, paprastesnės konstrukcijos ir naudojamas nedaug. Tačiau kasdien važinėjantiems, daug keliaujantiems ar šeimą vežiojantiems žmonėms dažnai verta rinktis naujesnį arba geresnės būklės automobilį.
Šaltinis: elta.lt
