Atėjus šaltesniems orams šilumos siurblio elektros sąnaudos dažniausiai padidėja net ir tada, kai termostato nustatymai nepasikeitė, o namuose palaikoma ta pati, pavyzdžiui, 21 laipsnio, temperatūra. Didesnis suvartojimas nebūtinai reiškia įrenginio gedimą.
Šąlant orui namas greičiau praranda šilumą per sienas, langus, stogą ir vėdinimo sistemą. Kad patalpos neatvėstų, siurblys turi veikti ilgiau ir pagaminti daugiau šilumos.
Kodėl šaltis mažina siurblio efektyvumą?
Oras-vanduo šilumos siurblys šilumą paima iš lauko oro ir perduoda ją į šildymo sistemos vandenį. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko oro ir norimos šildymo vandens temperatūros, tuo daugiau elektros reikia tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti.
Lietuvos energetikos agentūros pateikiami orientaciniai dydžiai rodo, kad esant maždaug 5 laipsniams šilumos iš vienos kilovatvalandės elektros galima pagaminti apie 3,5-4,5 kilovatvalandės šilumos. Temperatūrai nukritus iki maždaug 10 laipsnių šalčio, šis kiekis gali sumažėti iki maždaug 2-2,5 kilovatvalandės.
Šie skaičiai nėra vienodi visiems įrenginiams. Rezultatą lemia konkretaus siurblio modelis, namo šiluminės savybės ir šildymo sistemos nustatymai. Šilumos ir jai pagaminti sunaudotos elektros santykis vadinamas efektyvumo koeficientu, arba COP.
Šilumą iš grunto imantiems siurbliams trumpalaikis oro atšalimas paprastai turi mažesnę įtaką, nes temperatūra po žeme yra stabilesnė.
Įtakos turi ne tik lauko temperatūra
Šaltesniu ir drėgnesniu oru ant lauko bloko gali susidaryti šerkšnas. Tuomet įrenginys periodiškai įjungia atitirpinimo režimą, kuriam taip pat reikia elektros. Atitirpinimas gali vykti dažniau esant temperatūrai apie nulį ir didesnei drėgmei, todėl vien šalčio stiprumas ne visada paaiškina padidėjusį suvartojimą.
Kai kuriose sistemose, nepakakus šilumos siurblio galios, įsijungia papildomas elektrinis kaitinimo elementas. Jis gali dar labiau padidinti šilumos siurblio elektros sąnaudas. Vienos temperatūros ribos, nuo kurios toks papildomas šildymas turėtų įsijungti visuose namuose, nėra.
Jeigu papildomas kaitinimas įsijungia dažnai, nustatymus ir visą šildymo sistemą verta įvertinti kartu su ją prižiūrinčiu specialistu.
Kaimynų sąskaitos ne visada tinkamas palyginimas
Net vienodo ploto ir greta stovinčių namų šildymo išlaidos gali skirtis. Vienas pastatas gali būti sandaresnis, geriau apšiltintas, o jo gyventojai gali palaikyti žemesnę temperatūrą. Sąnaudas taip pat veikia vėdinimas ir pasirinkta šildymo sistema.
Pavyzdžiui, grindiniam šildymui dažnai pakanka vėsesnio vandens nei daliai radiatorių sistemų. Todėl vien sąskaitos palyginimas su kaimynais neleidžia tiksliai spręsti apie įrenginio veikimą.
Kaip išsiaiškinti vartojimo pokyčio priežastį?
Naudingiausia palyginti elektros suvartojimą per kelis panašius šaltesnius ir švelnesnius laikotarpius. Orų duomenis galima pasitikrinti „Meteo.lt“ archyve, pasirinkus artimiausią meteorologijos stotį. Vertėtų vertinti visos paros temperatūrą, o ne tik šalčiausią nakties valandą.
Elektros vartojimo duomenys pateikiami ir „Ignitis“ programėlėje „EnergySmart“, kur išmaniojo skaitiklio rodmenys gali būti rodomi valandų arba 15 minučių intervalais. Vis dėlto grafikas apima visą iš tinklo paimtą elektrą, todėl jame matysis ir maisto gaminimas, karšto vandens ruošimas ar elektromobilio įkrovimas.
Staigus kasdienis vartojimo šuolis gali būti susijęs ne tik su šildymu. Jei namuose įrengta saulės elektrinė, didesnį elektros kiekį iš tinklo gali lemti ir sumažėjusi jos gamyba.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Pastebėjus pokytį galima peržiūrėti, ar patalpose nebuvo nustatyta aukštesnė temperatūra ir ar šildymo vanduo nėra karštesnis, nei būtina. Didelės šildymo pertraukos taip pat ne visada padeda sutaupyti, nes vėliau atvėsusį namą gali tekti intensyviai šildyti.
Jei įrenginys rodo klaidas, namai nebeprišyla arba šilumos siurblio elektros sąnaudos gerokai išaugo be aiškios priežasties, reikėtų kreiptis į šildymo specialistą. Didesnius sistemos nustatymų pakeitimus taip pat saugiau derinti su profesionalu.
Šaltinis: elta.lt
