Finansinis pasiruošimas pensijai kelia nerimą didelei daliai Lietuvos gyventojų. „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad savo finansine gerove išėjus į pensiją neužtikrinti jaučiasi 40,6 proc. apklaustųjų, o užtikrintai jaučiasi tik 17,7 procento.
Tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktoje apklausoje 12,4 proc. respondentų teigė esantys labai neužtikrinti dėl finansinės padėties pensijoje, dar 28,2 proc. pasirinko atsakymą „neu>tikrinti“. Tuo metu 14,5 proc. gyventojų jautėsi užtikrinti, o labai užtikrintais save laikė vos 3,2 procento apklaustųjų. Dar 31,3 proc. nurodė besijaučiantys tik šiek tiek užtikrinti.
Dažniausiai pasirenkama antroji pensijų pakopa
Apklausos duomenimis, gyventojai pensijai kaupia skirtingais būdais. Didžiausia dalis, 33 proc. respondentų, nurodė kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje. Savo lėšomis trečiojoje pakopoje kaupia 17,9 proc. apklaustųjų, o 3,4 proc. teigė, kad įmokas už juos moka darbdavys.
Kiti gyventojai renkasi investavimą, indėlius ar kitus taupymo būdus:
- 14,8 proc. investuoja į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones
- 10,7 proc. renkasi terminuotuosius indėlius
- 9,9 proc. kaupia per gyvybės draudimą
- 9,8 proc. pinigus laiko taupomojoje sąskaitoje
- 8,2 proc. santaupas laiko grynaisiais
Vis dėlto 22,8 proc. apklaustųjų nurodė pensijai visai nekaupiantys. Ekspertų vertinimu, tai nebūtinai reiškia abejingumą ateičiai. Daliai žmonių trūksta aiškumo, nuo ko pradėti, arba atrodo, kad nedidelės reguliariai atidedamos sumos neturės reikšmingos įtakos.
Siūloma pradėti nuo būsimų poreikių įvertinimo
„Luminor investicijų valdymas“ vadovės Loretos Načajienės teigimu, pirmas žingsnis planuojant pensiją turėtų būti realistiškas būsimų pajamų ir išlaidų įvertinimas. Nebūtina tiksliai numatyti, kaip atrodys gyvenimas po kelių dešimtmečių, tačiau verta peržvelgti dabartines būtinąsias išlaidas, būsto, sveikatos, maisto, transporto ir laisvalaikio poreikius.
Toks finansinis pasiruošimas pensijai padeda suprasti, kokio gyvenimo lygio ateityje norėtųsi ir kokios papildomos pajamos galėtų būti reikalingos. Jei visos dabartinės pajamos skiriamos kasdienėms išlaidoms, vien valstybės mokamos pensijos gali nepakakti įprastiems poreikiams išlaikyti.
Taip pat rekomenduojama pasitikrinti, kokie kaupimo būdai jau naudojami ir kiek juose sukaupta. Gyventojai gali peržiūrėti antrosios bei trečiosios pensijų pakopų informaciją, turimas investicijas, indėlius, draudimo sutartis ir kitas santaupas.
Reguliarumas svarbesnis už didelę pradžią
Jeigu kaupimas dar nepradėtas arba atidedamos sumos yra labai mažos, galima pradėti nuo nedidelio, bet reguliaraus įnašo. Ekspertė nurodo, kad net 20 ar 30 eurų per mėnesį gali padėti suformuoti nuoseklų įprotį.
Patogiau pinigus atidėti iš karto gavus pajamas, o ne laukti mėnesio pabaigos ir kaupti tik tai, kas liko. Tokiu būdu kaupimas tampa planuojama biudžeto dalimi, o ne atsitiktiniu sprendimu.
Finansinis pasiruošimas pensijai neturėtų būti vienkartinis veiksmas. Planą verta peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos aplinkybėms, finansiniams įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams.
„Luminor“ užsakymu apklausą Lietuvoje 2026 metų gegužę atliko „Norstat“. Joje dalyvavo apie tūkstantis 18-74 metų amžiaus žmonių.
Šaltinis: elta.lt
