Vaiko namų darbai turėtų būti jo atsakomybė, tačiau savarankiškumo įgūdžius pirmiausia reikia išugdyti. Tėvai gali padėti suplanuoti laiką, paaiškinti užduoties sąlygą ir sukurti tinkamas sąlygas mokytis, bet neturėtų atlikti darbo už vaiką.
Vilniaus humanistinės mokyklos direktorės pavaduotoja Žydrūnė Butrimienė pabrėžia, kad namų darbai skirti mokykloje įgytoms žinioms įtvirtinti. Todėl svarbiausia ne nepriekaištingas sąsiuvinio vaizdas, o tai, kad vaikas pats suprastų užduotį ir išmoktų spręsti kylančius sunkumus.
Tėvų pagalba neturėtų virsti užduoties atlikimu
Pradėti reikėtų nuo ramios mokymosi vietos, aiškaus laiko ir padrąsinimo. Jei vaikui neaišku, ko prašoma užduotyje, tėvai gali tai paaiškinti paprastesniais žodžiais arba padėti suprasti, nuo ko pradėti.
Vis dėlto pats darbas turėtų likti vaikui. Tai galioja ne tik rašymo ar skaičiavimo užduotims, bet ir kūrybiniams darbams. Tėvai gali padėti aptarti idėją, suplanuoti veiksmus ir parūpinti reikalingas priemones, tačiau galutinį darbą turėtų sukurti vaikas.
Pedagogė atkreipia dėmesį, kad vaikų darbeliai mokykloje neturėtų tapti suaugusiųjų gebėjimų varžybomis. Net jei rezultatas nėra toks dailus, kokio tikėjosi tėvai, vaikui svarbu pajusti, kad jo sumanymas ir pastangos yra vertingi.
Pagalba turi keistis vaikui augant
Pradinukams dažnai reikia daugiau pagalbos suprantant užduotis, planuojant laiką ir laikantis susitarimų. Tėvai gali kartu aptarti, nuo kurios užduoties pradėti, kada padaryti pertrauką ir ką dar reikės užbaigti.
Vaikui augant ir įgyjant daugiau įgūdžių, suaugusiųjų įsitraukimas turėtų palaipsniui mažėti. Tačiau mažesnė kontrolė nereiškia visiško nesidomėjimo. Vyresnio vaiko galima paklausti, ar visos užduotys aiškios, ar nereikia pagalbos, taip pat atkreipti dėmesį į mokytojų pastabas.
Jeigu sunkumai kartojasi kasdien arba vaikas namų darbams skiria neįprastai daug laiko, verta pasikalbėti su mokytoju. Priežastis gali būti neaiški užduotis, per sudėtinga mokomoji medžiaga ar sunkumai planuojant laiką. Tokiais atvejais svarbu ieškoti sprendimo kartu, o ne apsiriboti nuolatine vaiko kontrole.
Klaidos padeda suprasti, ko vaikas dar neišmoko
Tėvams pastebėjus klaidų sąsiuvinyje, nereikėtų skubėti jų ištaisyti. Klaidos parodo mokytojui, ką vaikas jau supranta, o kur jam dar reikia paaiškinimo ar papildomo darbo. Jei viskas pataisoma namuose, mokytojas gali nematyti tikrojo mokinio pasirengimo.
Geresnis būdas yra paskatinti vaiką dar kartą peržiūrėti atliktą užduotį ir pačiam rasti neteisingus atsakymus. Jei to padaryti nepavyksta, tėvai gali nurodyti konkrečią eilutę ar veiksmą, kurį reikėtų patikrinti. Taip vaikas mokosi ne tik ištaisyti klaidą, bet ir ją pastebėti.
Aiški rutina padeda išvengti skubėjimo
Savarankiškumą stiprina nuosekli dienotvarkė. Grįžus iš mokyklos vaikui reikėtų skirti laiko pailsėti, o vėliau susitarti, kada jis imsis užduočių. Mokymosi vietoje turėtų būti kuo mažiau trukdžių, pavyzdžiui, įjungtas televizorius ar nuolat naudojamas telefonas.
Iš pradžių planą galima sudaryti kartu: atlikti vieną užduotį, pereiti prie kitos, padaryti maždaug dešimties minučių pertrauką ir grįžti prie likusio darbo. Planuojant svarbu atsižvelgti į būrelius bei treniruotes. Jei vieną dieną veiklų daugiau, dalį užduočių galima atlikti iš anksto.
Toks požiūris padeda išvengti darbų kaupimosi paskutinę akimirką. Jei įmanoma, savaitgaliui skirtas užduotis verta atlikti penktadienį, vaikui grįžus iš mokyklos ir pailsėjus. Tuomet savaitgalį galima skirti poilsiui, o vaiko namų darbai netampa paskutinio vakaro rūpesčiu.
Šaltinis: elta.lt
