Seimo Kultūros komitetas spalio 14 dieną išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos kultūros taryboje aptarė kultūros politikos prioritetus, finansavimo sistemos tobulinimą ir regionų kultūrinio potencialo stiprinimą. Daug dėmesio skirta sprendimams, kurie kultūrą padėtų priartinti prie žmonių ir bendruomenių.
Posėdyje dalyvavo kultūros ministras Lukas Alsys, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė, Tarybos nariai, Kultūros ministerijos atstovai ir administracijos darbuotojai.
Daugiau sprendimų turėtų būti grindžiami duomenimis
Kristina Mažeikaitė pristatė Lietuvos kultūros tarybos misiją, veiklos kryptis, atliekamus tyrimus ir kaupiamus duomenis. Jie naudojami vertinant kultūros sektoriaus padėtį ir priimant sprendimus, kurie geriau atlieptų realius kultūros lauko poreikius.
Susitikime pabrėžta, kad duomenimis grįstas požiūris turėtų padėti ne tik planuoti kultūros politiką, bet ir įvertinti jos poveikį. Tarybos vadovės teigimu, sprendimų rezultatai turi būti matomi kultūros sektoriaus veikloje ir žmonių gyvenime.
Siūloma gerinti projektų vertinimą
Aptariant kultūros finansavimo sistemos tobulinimą, išskirtas ekspertų duomenų bazės atnaujinimo poreikis. Taip pat kalbėta apie būtinybę gerinti ekspertų pareiškėjams teikiamų komentarų kokybę.
Tokie komentarai turėtų tapti prasmingu grįžtamuoju ryšiu, padedančiu kultūros organizacijoms ir kūrėjams tobulinti projektus bei stiprinti savo kompetencijas. Diskusijoje akcentuota, kad aiškesnis vertinimas gali padėti pareiškėjams geriau suprasti sprendimus ir tobulinti būsimus projektus.
Lietuvos kultūros taryba taip pat siekia stiprinti ryšius tarp profesionalaus meno kūrėjų ir vietos bendruomenių. Numatyta sudaryti daugiau galimybių profesionaliajam menui pasiekti įvairesnes auditorijas, paskatinti vietos kūrėjus ir prisidėti prie aktyvesnio bendruomenių kultūrinio gyvenimo.
Dėmesys regionams ir visuomenės atsparumui
Kultūros komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė pabrėžė, kad kultūros politikos sėkmė turėtų būti vertinama pagal realius pokyčius žmonių gyvenime. Anot jos, kultūra turi būti pasiekiama nepriklausomai nuo žmogaus gyvenamosios vietos, o regionuose būtina sudaryti daugiau galimybių kūrėjams ir bendruomenėms.
Posėdyje kultūra taip pat įvardyta kaip svarbi valstybės tapatybės ir visuomenės atsparumo dalis. Diskutuota apie kultūros vaidmenį kovojant su dezinformacija, stiprinant nacionalinį identitetą ir skleidžiant žinias apie Lietuvos istoriją, tradicijas bei vertybes.
Atskiras dėmesys skirtas kultūros renginių svarbai kariuomenei ir į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams. Pasak posėdžio dalyvių, tokios iniciatyvos gali padėti geriau pažinti šalį ir kurti ryšį su vietos bendruomenėmis.
Taip pat aptartas tvarus Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros instituto ir Medijų rėmimo fondo bendradarbiavimas. Jo svarba siejama ne tik su kultūros sektoriaus stiprinimu Lietuvoje, bet ir su šalies kultūrinio tapatumo pristatymu tarptautinei auditorijai.
Šaltinis: elta.lt
