Neformaliojo vaikų švietimo veiklose 2025 metais dalyvavo 84 proc. Lietuvos mokinių. Tai viršijo šalies strateginiuose dokumentuose numatytus dalyvavimo tikslus, rodo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) parengta apžvalga.
Analizėje vertintos mokinių dalyvavimo tendencijos, įtrauktis, finansavimas ir skirtingų savivaldybių rezultatai. Duomenys rinkti pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos informaciją.
Daugiausia mokinių lanko mokyklų būrelius
Didžiausia mokinių dalis dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų organizuojamuose būreliuose. Per pastaruosius dvejus metus ši neformaliojo ugdymo forma augo sparčiausiai. LINEŠA analitiko Evaldo Bakonio teigimu, rodiklių augimą lėmė ne tik didesnis mokinių įsitraukimas, bet ir tikslesnė būrelius lankančių vaikų apskaita.
Per 2025 metus taip pat padaugėjo mokinių, dalyvaujančių valstybės tikslinio finansavimo programose. Jų finansavimas per dvejus metus išaugo nuo 17 mln. eurų 2023 metais iki 25 mln. eurų 2025-aisiais. 2024 metais šioms programoms buvo skirta 20 mln. eurų.
Didžiuosiuose miestuose aprėptis mažiausia
Siekiant tiksliau palyginti rezultatus, savivaldybės suskirstytos į keturias grupes: didžiųjų miestų, žiedines aplink juos esančias, didesniąsias savivaldybes, kuriose mokosi daugiau nei 2000 bendrojo ugdymo mokinių, ir mažesniąsias savivaldybes, turinčias mažiau nei 2000 mokinių.
Vidutiniškai mažiausia mokinių dalyvavimo aprėptis nustatyta didžiuosiuose miestuose, o didžiausia – mažesniosiose savivaldybėse. Skirtumai išryškėjo ir atskirų grupių viduje. Didžiųjų miestų bei mažesniųjų savivaldybių rezultatai skyrėsi maždaug 15 procentinių punktų.
Atskirose srityse pirmavo skirtingos savivaldybės:
- bendrojo ugdymo mokyklų būrelius aktyviausiai lankė Šiaulių miesto, Skuodo rajono ir Lazdijų rajono mokiniai
- formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose didžiausia aprėptis pasiekta Birštono ir Neringos savivaldybėse
- valstybės tikslinio finansavimo programose daugiausia mokinių dalyvavo Varėnos ir Prienų rajonuose
- savivaldybių finansuojamose programose pirmavo Visagino, Vilkaviškio rajono ir Zarasų rajono savivaldybės
Augo specialiųjų poreikių turinčių mokinių įtrauktis
Apžvalgoje taip pat vertintas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose. Per trejus metus jų dalis išaugo nuo 32 proc. 2023 metais iki 36 proc. 2025 metais.
Geriausi rezultatai šioje srityje pasiekti Kėdainių rajono ir Visagino savivaldybėse. Vis dėlto kai kuriose savivaldybėse veiklose dalyvavo mažiau nei penktadalis, o kai kuriose – mažiau nei dešimtadalis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.
Aktyvumas labiausiai priklauso nuo mokinių amžiaus
LINEŠA analizė parodė, kad nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvavo aktyviau nei likę šalies mokiniai. Kaimiškose vietovėse gyvenančių vaikų aktyvumas taip pat buvo šiek tiek didesnis nei miestuose gyvenančių mokinių.
Berniukų ir mergaičių dalyvavimo rodikliai beveik nesiskyrė. Didžiausią įtaką įsitraukimui turėjo amžius: aktyviausiai veiklose dalyvavo pradinių klasių mokiniai, o vyresnėse klasėse jų dalis mažėjo. Baigiamosiose gimnazijos klasėse neformaliojo ugdymo veiklų nelankė daugiau nei trečdalis abiturientų.
Šaltinis: elta.lt
