Nuo spalio 1-osios įsigalioja nauja tvarka, nustatanti šildymo sezono laikotarpį – nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Vis dėlto šildymo sezono pradžia visuose daugiabučiuose nebūtinai sutaps su spalio 1-ąja, nes šildymo įjungimu konkrečiame pastate rūpinasi administratorius arba bendrija.
Šilumos tiekėjai nurodytu laikotarpiu turi būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų. Tačiau tai nereiškia, kad visų namų radiatoriai bus įjungti tą pačią dieną.
Kada turi prasidėti šildymas?
Iki šiol šildymo sezono pradžią ir pabaigą, įvertinusios lauko oro temperatūrą, nustatydavo savivaldybės. Nuo šiol įstatyme įtvirtintas bendras laikotarpis, tačiau faktinės oro sąlygos ir toliau išlieka svarbiausiu kriterijumi sprendžiant, kada pradėti ar baigti šildyti pastatus.
Visuotinis pastatų šildymas turi būti pradedamas, kai vidutinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės nesiekia 10 laipsnių šilumos. Šildymo sezonas atitinkamai turėtų baigtis, kai trijų parų vidutinė temperatūra viršija 10 laipsnių.
„Gijos“ primena, kad patalpų temperatūros palaikymu rūpinasi pastato administratorius, bendrija arba kitas pastato valdytojas. Todėl gyventojai, norintys sužinoti, kada jų name bus įjungtas šildymas, pirmiausia turėtų kreiptis į atsakingą asmenį.
Modernizuotuose namuose sistema įsijungia automatiškai
Pastatuose, kuriuose įrengti modernizuoti ir automatiškai reguliuojami šilumos punktai, gyventojams papildomai rūpintis šildymo įjungimu nereikia. Sistema, atsižvelgdama į lauko oro temperatūrą, šildymą įjungs automatiškai, kai administratorius ar kitas įgaliotas asmuo bus aktyvavęs pastato šildymo sistemą.
Jeigu butuose tampa per šalta, gyventojai gali kreiptis į administratorių ir išsiaiškinti šilumos punkto būklę, veikimo principą bei galimus sprendimus. Gyventojų prašymu administratorius turėtų organizuoti balsavimą dėl ankstesnio šildymo įjungimo. Tokiu atveju, daugumai pritarus, šildymo sezoną galima pradėti nelaukiant, kol oro temperatūra pasieks nustatytą ribą.
Nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymas įjungiamas mechaniškai, pagal konkrečiam pastatui taikomą tvarką. Tokiuose namuose šildymo pradžia priklauso nuo savivaldybės sprendimo.
Vilniuje šilumos kaina siekia 7,25 ct/kWh
Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualios bus ir sąskaitos. Spalį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,99 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio arba 7,25 cento už kilovatvalandę su 21 proc. PVM. Tarp didžiųjų Lietuvos miestų tai yra mažiausia šilumos kaina.
Pirmosios sąskaitos už šildymą klientus pasieks lapkričio mėnesį. Galutinę sumą lems ne tik tarifas, bet ir lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas bei konkrečiame name suvartotas šilumos kiekis.
Dėl to vienodos kvadratūros butų sąskaitos skirtinguose namuose gali gerokai skirtis. Renovacija taip pat turi reikšmės: energetiškai efektyviuose pastatuose gyvenantys žmonės už šildymą gali mokėti bent 40 proc. mažiau nei nerenovuotų namų gyventojai.
Šildymo sezono pradžia ar šilumos punkto veikimas pirmiausia turėtų būti aptariami su pastato administratoriumi, bendrija arba kitu namo valdytoju.
Šaltinis: elta.lt
