Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos tiekėjai prognozuoja 15-20 proc. kainų augimą. Vis dėlto galutines gyventojų išlaidas lems ne tik brangesnis biokuras, bet ir pastato būklė: šildymo sąskaitos renovuotuose namuose gali būti daugiau nei dvigubai mažesnės nei senuose, neapšiltintuose daugiabučiuose.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 2025-2026 metų sezoną senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinė šildymo kaina siekė apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Energiškai efektyviuose pastatuose šis rodiklis buvo gerokai mažesnis – apie 0,91 euro už kvadratinį metrą.
Skirtumas už šildymą gali siekti dešimtis eurų
Skaičiuojama, kad praėjusį sezoną 60 kvadratinių metrų buto gyventojas renovuotame name už šildymą per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 76 eurais mažiau nei tokio pat dydžio buto gyventojas nerenovuotame daugiabutyje.
LŠTA teigimu, kokybiškai atnaujintame name šildymo išlaidos gali būti iki 2,5 karto mažesnės. Lyginant prasčiausios būklės daugiabutį su nauju arba tinkamai modernizuotu pastatu, skirtumas kai kuriais atvejais gali viršyti tris kartus.
Galutinę sąskaitą lemia ne vien šilumos kilovatvalandės kaina. Įtakos turi ir konkrečiu mėnesiu suvartotas energijos kiekis, oro sąlygos, pastato energetinė būklė bei vidaus šildymo sistemų priežiūra.
Šiluma jau pabrango, o biokuro kainos toliau kyla
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji buvo 6,33 cento, todėl per metus kaina padidėjo beveik 27,5 procento.
Vien per rugpjūtį biokuras pabrango 5,4 procento. Kainų augimą, agentūros vertinimu, paskatino praėjusią žiemą išaugęs biokuro vartojimas, sumažėjusios atsargos ir aktyvus kuro pirkimas naujam sezonui.
Šilumos kainai įtakos turi ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Nuo metų pradžios centralizuotam šildymui nebetaikoma anksčiau galiojusi 9 proc. PVM lengvata, todėl taikomas standartinis 21 proc. tarifas. LŠTA skaičiavimu, lengvatos panaikinimas praėjusį sezoną vidutinę galutinę kainą gyventojams padidino apie 12 procentų.
Dauguma gyvenamųjų pastatų vis dar neefektyvūs
Pastatų energinis efektyvumas išlieka aktualus didelei daliai šalies gyventojų. Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 67 proc. visų Lietuvos gyvenamųjų pastatų priklauso D arba žemesnei energinio naudingumo klasei. Tokie pastatai paprastai sunaudoja daugiau energijos ir generuoja didesnes šildymo išlaidas.
2025 metais iš 359 renovuotų daugiabučių 220 pasiekė B, o trys – A energinio naudingumo klasę. APVA skelbia, kad šių namų gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės apie du kartus mažiau nei senos statybos nemodernizuotų daugiabučių gyventojai.
Renovacijos rezultatą lemia ne vien apšiltintas fasadas
Specialistai pabrėžia, kad pastato energijos sąnaudas lemia visas sprendinių kompleksas: sienų šiluminės savybės, sandarumas, langai, stogas, šildymo ir vėdinimo sistemos bei pastato eksploatacija.
Vienas iš galimų modernizavimo būdų – skydinė renovacija, kai fasadas atnaujinamas iš anksto gamykloje pagamintais skydais. Toks sprendimas skirtas ne tik sienoms apšiltinti, bet ir šilumos nuostoliams bei nesandarumui mažinti.
Vis dėlto energinio naudingumo klasė pati savaime nėra konkrečios mėnesio sąskaitos garantija. Mokėjimai gali skirtis dėl buto vietos pastate, palaikomos temperatūros ir vartojimo įpročių, tačiau palyginamomis sąlygomis efektyvesniam pastatui reikia mažiau šilumos.
Augant energijos kainoms, šildymo sąskaitos renovuotuose namuose tampa vienu iš argumentų svarstant daugiabučių modernizavimą. Skydinės renovacijos atveju dalis konstrukcijų pagaminama iš anksto, todėl statybvietėje darbų gali būti mažiau, o gyventojams tenkantys nepatogumai – trumpesni.
Šaltinis: elta.lt
