Moksleivių problemų sprendimo įgūdžiai, kūrybiškumas ir gebėjimas pritaikyti žinias praktikoje tampa vis svarbesne ugdymo dalimi. Ekspertai pabrėžia, kad vien akademinių žinių ne visada pakanka – svarbu mokėti pastebėti problemą, pasiūlyti sprendimą ir jį išbandyti.
Mokykloje daug dėmesio skiriama matematikai, gamtos mokslams, informacinėms technologijoms bei kitoms disciplinoms. Tačiau šių žinių vertė atsiskleidžia tuomet, kai mokinys geba jas panaudoti spręsdamas realias kasdienes situacijas.
Skirtingos stiprybės padeda rasti geresnius sprendimus
Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė atkreipia dėmesį, kad vienas žmogus retai būna vienodai stiprus visose srityse. Vienas moksleivis gali puikiai išmanyti technologijas, tačiau neįžvelgti, kokią problemą jomis būtų galima išspręsti. Kitas gali turėti įdomią idėją, bet stokoti techninių žinių jai įgyvendinti.
Todėl skirtingi gebėjimai ypač atsiskleidžia dirbant komandoje. Technologinės žinios padeda suprasti, ką galima sukurti, kūrybiškumas leidžia pamatyti naujas galimybes, o problemų sprendimo gebėjimai padeda įvertinti, kuri idėja yra prasmingiausia ir realiai įgyvendinama.
Šių gebėjimų derinį G. Verbickaitė vadina „vienaragio formulės“ dalimi. Jos teigimu, mokykloje toks mąstymas susijęs su smalsumu, iniciatyva ir drąsa imtis atsakomybės už pastebėtą problemą.
Pradėti galima nuo mokyklos kasdienybės
Problemų sprendimo, kaip ir matematikos ar užsienio kalbos, galima mokytis praktikuojantis. Tam nebūtina iškart imtis sudėtingų ar didelės apimties projektų. Pirmiausia mokiniai gali nagrinėti problemas, kurias mato savo mokykloje, mieste ar kasdienėje aplinkoje.
Pavyzdžiui, ieškant būdų sumažinti maisto švaistymą mokyklos valgykloje prireiktų skirtingų žinių. Matematikos žinios padėtų analizuoti duomenis, gamtos mokslai – geriau suprasti problemos priežastis, o kūrybiškumas – pasiūlyti galimus sprendimus. Bendravimo įgūdžiai būtų reikalingi tariantis su mokyklos bendruomene.
Tokios užduotys leidžia mokiniams suprasti, kad teorinės žinios nėra skirtos vien atsiskaitymams. Jos gali tapti priemonėmis kuriant konkrečius sprendimus ir gerinant aplinką.
Idėją verta išbandyti kuo anksčiau
Ekspertai taip pat ragina nebijoti pradėti nuo paprasto bandymo. Pirmuoju sprendimo žingsniu gali būti maketas, vizualus pavyzdys ar nedidelis eksperimentas. Nebūtina iš karto sukurti tobulo galutinio produkto.
Jeigu pirmoji idėja nepasiteisina, tai nebūtinai reiškia nesėkmę. Įvertinęs rezultatą, mokinys gali suprasti, kas nesuveikė, ir patobulinti savo sprendimą. Todėl mokytojams ir tėvams rekomenduojama domėtis ne tik galutiniu rezultatu, bet ir visu procesu: ką vaikas išbandė, ką sužinojo ir ką kitą kartą darytų kitaip.
Būtent toks požiūris padeda ugdyti moksleivių problemų sprendimo įgūdžius, savarankiškumą ir pasitikėjimą savo idėjomis. Šie gebėjimai gali būti naudingi nepriklausomai nuo to, kokią profesiją jaunuolis pasirinks ateityje.
Žinios tampa įrankiu kurti
Praktinio mokymosi galimybių moksleiviams suteikia ir Baltijos šalyse vykstanti tarptautinė programa „Solve for Tomorrow“. Šį rudenį ji organizuojama jau šeštąjį kartą.
Programos vadovė Eglė Tamelytė pabrėžia, kad joje svarbus ne tik galutinis dalyvių pasiūlytas sprendimas, bet ir kelias iki jo. Mokiniai skatinami patys pastebėti problemą, ieškoti idėjų, jas išbandyti ir tobulinti.
Programoje technologijos, matematika ir gamtos mokslai pristatomi ne tik kaip teorinės disciplinos, bet ir kaip įrankiai realiems sprendimams kurti. „Solve for Tomorrow“ yra viena iš „Samsung“ socialinės atsakomybės iniciatyvų jaunimui, kurioje moksleiviai savo idėjas plėtoja praktiškai.
Šaltinis: elta.lt
