Vilniuje susirinkę pasaulio universitetų vadovai ir aukštojo mokslo ekspertai diskutuoja, kaip išsaugoti akademinę laisvę didėjant politiniam spaudimui ir kartu aktyviau prisidėti prie visuomenės saugumo, demokratijos bei technologijų raidos. Konferencijoje daug dėmesio skiriama universitetų autonomijai ir atsakomybei.
Spalio 15-ąją Mykolo Romerio universitete vyksta jubiliejinė Didžiosios universitetų chartijos konferencija „Anapus atsparumo: universitetai kaip aktyvūs, vertybėmis grindžiami veikėjai besikeičiančiame pasaulyje“. Joje akademinė bendruomenė aptaria universitetų vaidmenį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Universitetų nepriklausomybė siejama su visuomenės pasitikėjimu
Atidarydama renginį Mykolo Romerio universiteto rektorė ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė pabrėžė, kad Lietuvos istorija aiškiai parodo akademinės laisvės praradimo pasekmes. Tarp tokių pavyzdžių ji minėjo carinės Rusijos uždarytą Vilniaus universitetą, spaudos draudimo laikotarpį ir sovietmečiu ideologinei kontrolei pajungtą mokslą.
Pasak rektorės, universiteto autonomija leidžia kelti sudėtingus klausimus, o akademinis sąžiningumas padeda visuomenei pasitikėti pateikiamais atsakymais. Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad vien deklaruoti šias vertybes nebepakanka – jos turi būti įgyvendinamos konkrečiais sprendimais.
Didžiosios universitetų chartijos observatorijos valdančiosios tarybos viceprezidentas Liviu Matei teigė, kad universitetai turi ne tik ginti akademinę laisvę ir autonomiją, bet ir aiškiai parodyti, kaip šios vertybės padeda vykdyti įsipareigojimus visuomenei bei valstybei.
Raginama stiprinti paramą Ukrainos akademinei bendruomenei
Konferencijoje taip pat kalbėta apie praktinį universitetų vaidmenį remiant Ukrainą. I. Žalėnienė paragino aukštąsias mokyklas vykdyti bendrus mokslinius projektus, priimti Ukrainos tyrėjus, dalytis infrastruktūra ir padėti išsaugoti šalies mokslo potencialą.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pabrėžė, kad tik savarankiški universitetai gali ugdyti kritiškai mąstančius žmones, gebančius vertinti ir ginčyti valdžios sprendimus. Jo teigimu, nepriklausomos aukštosios mokyklos išlieka viena svarbiausių laisvos visuomenės atramų.
Diskusijose – saugumas, dirbtinis intelektas ir politinis spaudimas
Rytinėse sesijose tarptautiniai ekspertai aptarė pasaulinius universitetams kylančius iššūkius ir politinius bandymus daryti įtaką aukštajam mokslui. Patirtimi dalijosi Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ir Lietuvos universitetų atstovai.
Popietę konferencijos dalyviai nagrinės, kaip suderinti valstybių saugumo interesus su universitetų nepriklausomybe. Atskiroje diskusijoje bus vertinami dirbtinio intelekto iššūkiai, jo santykis su humanizmu ir taika. Taip pat bus kalbama apie studentų vaidmenį, Europos universitetų aljansų ateitį ir aukštojo mokslo kokybės vertinimą.
Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad universitetų autonomija ir atsakomybė neturėtų būti supriešinamos. Akademinė laisvė suteikia galimybę ieškoti tiesos ir kritiškai vertinti sprendimus, tačiau iš universitetų vis dažniau tikimasi konkretaus indėlio sprendžiant saugumo, technologijų ir visuomenės raidos klausimus.
Renginys tęsis Vilniaus universitete
Spalio 16 dieną renginys persikels į Vilniaus universitetą. 10.30 val. čia vyks iškilminga Didžiosios universitetų chartijos pasirašymo ceremonija, kurioje pagrindinį pranešimą skaitys už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
Ceremonijos metu taip pat numatyta pasirašyti Didžiosios universitetų chartijos observatorijos ir Europos moterų rektorių asociacijos bendradarbiavimo memorandumą. Renginį organizuoja Mykolo Romerio universitetas kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija.
Šaltinis: elta.lt
