Prancūzijoje viešintis popiežius Leonas XIV perspėjo, kad dirbtinio intelekto plėtra gali sukurti „mašinų rojų“, kuriame žmogaus orumas būtų nustelbtas efektyvumo ir produktyvumo kriterijų. Pradėdamas keturių dienų vizitą jis taip pat sukritikavo branduolinio atgrasymo politiką.
Penktadienį Eliziejaus rūmuose vykusioje kalboje Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir šalies valdžios atstovams popiežius kalbėjo apie technologijų pažangą, žmogaus teises, gyvybės apsaugą bei karų keliamas grėsmes. Vėliau panašias temas jis aptarė ir UNESCO būstinėje su diplomatais bei Jungtinių Tautų darbuotojais.
Dirbtinis intelektas neturi nustelbti žmogaus
Popiežius Leonas XIV teigė, kad visuomenė vis dažniau priskiria „intelektą“ skaičiavimo sistemoms, tačiau tuo pat metu sunkiau pripažįsta neatimamą žmogaus orumą. Jo teigimu, žmonės neturėtų būti vertinami vien pagal jų naudą ar gebėjimą būti produktyviems.
Pontifikas paragino dirbtinio intelekto kūrėjus ir politikus, atsakingus už šios srities reguliavimą, veikti taip, kad technologijos tarnautų bendrajam gėriui, o ne vien pelnui. Jis taip pat pabrėžė etinio ugdymo ir gebėjimo atskirti moralinį gėrį svarbą.
Leonas XIV dirbtinį intelektą nuo pat pontifikato pradžios įvardija kaip vieną didžiausių iššūkių žmonijai. Šiai temai jis skyrė ir pirmąją encikliką „Magnificent Humanity“, kurioje ragino stiprinti technologijų reguliavimą.
Popiežius atmetė branduolinio atgrasymo logiką
Kalbėdamas apie karus Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, pontifikas dar kartą išreiškė Vatikano nepritarimą branduoliniams ginklams. Branduolinio atgrasymo doktriną jis pavadino klaidinga, nes ši, jo vertinimu, skatina naujas ginklavimosi varžybas.
Popiežius pabrėžė, kad taika negali būti grindžiama vien jėgų pusiausvyra. Pasak jo, ją būtina kurti kasdieniu dialogu ir teisingumu.
Prancūzijoje popiežių pasitiko minios
Vizito metu tūkstančiai žmonių išėjo į Paryžiaus gatves, mojuodami Prancūzijos ir Šventojo Sosto vėliavomis. Kai kurie jų, nepaisydami neįprastai karštų orų, popiežiaus kortežo laukė kelias valandas.
Šis vizitas yra pirmasis oficialus popiežiaus valstybinis vizitas į Prancūziją per 18 metų. Emmanueliui Macronui jis tapo svarbiu politiniu įvykiu, nes prezidentas nebegalės siekti trečiosios kadencijos per gegužę vyksiančius rinkimus.
Macrono populiarumas šiuo metu yra arti žemiausio lygio. Prezidentas sulaukia kritikos dėl pragyvenimo išlaidų augimo, didėjančios valstybės skolos ir deficito bei prastėjančių viešųjų paslaugų.
Malda atkurtoje Dievo Motinos katedroje
Penktadienio vakarą popiežius vadovavo maldos pamaldoms Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Tai buvo pirmas kartas po 2019 metais katedrą nuniokojusio gaisro, kai joje apsilankęs pontifikas vadovavo tokiai ceremonijai.
Leonas XIV meldėsi toje pačioje vietoje, kur per gaisrą sugriuvo apdegusios stogo konstrukcijos. Jis taip pat gyrė amatininkus, prisidėjusius prie gotikinės katedros atkūrimo, ir ragino dvasininkus semtis įkvėpimo iš bendrų pastangų atgaivinti pastatą.
Prancūzijos vizito metu popiežius taip pat siekia priminti šalies krikščioniškas šaknis. Jis paragino saugoti gyvybę ir pavadino teisę į gyvybę būtinu visų kitų žmogaus teisių pagrindu.
Šaltinis: npr.org
