Beveik pusė Lietuvos gyventojų sveikatos klausimais naudojasi dirbtiniu intelektu. Tyrimas parodė, kad 49 proc. respondentų su tokiomis sistemomis kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“ konsultuojasi dėl simptomų, tyrimų rezultatų ir gydymo, tačiau specialistai įspėja aklai nepasikliauti jų atsakymais.
Dažnai apie sveikatą su dirbtinis intelektas sveikatai skirtais pokalbių robotais tariasi 15 proc. apklaustųjų, dar 34 proc. teigė tai darantys kartais. Ekspertų teigimu, tokios sistemos gali padėti suprasti bendro pobūdžio informaciją, tačiau jos nėra gydytojas ir negali prisiimti atsakomybės už žmogaus gydymą.
DI gali padėti pasiruošti vizitui
Šeimos gydytoja Elena Šukė nurodo, kad pokalbių robotai gali būti naudingi kaip pradinis informacijos šaltinis. Jie gali paprasčiau paaiškinti medicinos terminus, padėti susidaryti klausimų gydytojui sąrašą ar pasiruošti konsultacijai.
Vis dėlto atsakymas, paremtas tik žmogaus pateiktu tekstu, ne visada atspindi tikrąją situaciją. Pacientas gali nepaminėti svarbaus simptomo, vartojamo vaisto ar ankstesnės diagnozės, todėl logiškai skambanti išvada konkrečiu atveju gali būti klaidinga.
Pasak gydytojos, 2025 metais paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad didžiųjų kalbos modelių diagnostinis tikslumas skirtingose medicinos srityse smarkiai skyrėsi. Bendras jų tikslumas vis dar neprilygo sveikatos priežiūros specialistų vertinimui.
Kokios klaidos gali būti pavojingos?
Didžiausia rizika kyla tuomet, kai pokalbių roboto atsakymas priimamas kaip diagnozė arba pagal jį savarankiškai keičiama gydymo eiga. Specialistai pastebi, kad žmonės kartais nusprendžia nebevartoti paskirtų vaistų, keičia jų dozes ar atideda konsultaciją.
Galimos ir priešingos situacijos. DI gali pateikti ilgą retų ligų ar tyrimų sąrašą, kuris sukelia nerimą ir paskatina atlikti mediciniškai nepagrįstus tyrimus.
Į skubiąją pagalbą, o ne į pokalbį su robotu, reikėtų kreiptis pajutus:
- krūtinės skausmą ar dusulį
- staigų vienos kūno pusės silpnumą
- kalbos ar sąmonės sutrikimą
- stiprią alerginę reakciją
- gausų kraujavimą
- labai stiprų ir neįprastą skausmą
Ypač atsargiai dirbtinis intelektas sveikatai turėtų būti vertinamas sprendžiant dėl vaistų dozių, nėštumo, mažų vaikų sveikatos, sudėtingų ligų ar psichikos sveikatos krizių.
Gydytojas įvertina daugiau nei parašytą tekstą
Gydytojas gali stebėti paciento būklę, atlikti fizinį ištyrimą, pamatuoti gyvybinius rodiklius ir pastebėti požymius, kurių pats žmogus nelaiko svarbiais. Diagnozę kartais gali pakeisti nedidelė detalė, pavyzdžiui, pakitusi odos spalva, kvėpavimo pobūdis, pilvo skausmingumas ar neurologinis simptomas.
Individualaus būklės įvertinimo atveju saugesnė alternatyva gali būti nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija. Specialistas gali užduoti papildomų klausimų, įvertinti riziką ir nuspręsti, ar reikalinga apžiūra arba tolesni tyrimai.
Ekspertai ragina saugoti sveikatos duomenis
Be atsakymų patikimumo, svarbu įvertinti ir su pokalbių robotais dalijamų duomenų saugumą. Informacija apie sveikatą priskiriama specialios kategorijos asmens duomenims, todėl į DI platformas nereikėtų kelti vardo, asmens kodo, kontaktų, medicininių dokumentų ar kitos informacijos, leidžiančios nustatyti žmogaus tapatybę.
Konkrečios pokalbių turinio saugojimo ir naudojimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos platformos bei privatumo nustatymų. Kai kuriais atvejais pateikta informacija gali būti saugoma arba naudojama paslaugai tobulinti.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu reprezentatyvų tyrimą 2026 metų liepą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
Šaltinis: elta.lt
