Daržovių paruošimo būdas gali turėti įtakos tam, kiek naudingų medžiagų pasieks organizmą. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pabrėžia, kad nėra vienos taisyklės, pagal kurią visos daržovės būtų vertingiausios tik žalios ar tik termiškai apdorotos.
Kaitinant dalis vitaminų, ypač C ir B grupės, gali sumažėti, nes jie yra jautresni temperatūrai ir tirpsta vandenyje. Kita vertus, kai kurie augaliniai junginiai po terminio apdorojimo tampa lengviau pasisavinami. Todėl svarbu atsižvelgti ne tik į pasirinktą daržovę, bet ir į temperatūrą, kaitinimo trukmę bei gaminimo būdą.
Morkoms ir moliūgams gali būti naudinga kaitra
Dietologo teigimu, morkos ir moliūgai yra vienos iš daržovių, kurioms terminis apdorojimas gali būti palankus. Jose gausu karotenoidų, iš kurių organizmas gamina vitaminą A. Daržoves susmulkinus ir pakaitinus, suardoma dalis jų ląstelių struktūros, todėl karotenoidai gali būti lengviau įsisavinami.
Šie junginiai tirpsta riebaluose, todėl morkas ar moliūgus verta valgyti su nedideliu kiekiu aliejaus. Kaitinant taip pat išryškėja natūralus moliūgų, morkų, burokėlių ar svogūnų saldumas, tačiau daržovių nereikėtų sudeginti ar kaitinti pernelyg ilgai.
Specialistai taip pat pataria neskubėti lupti šviežių rudens daržovių. Kruopščiai nuplautas ar nušveistas morkas ir bulves galima ruošti su odele, taip išsaugant daugiau skaidulų ir sumažinant maisto atliekų.
Verdant dalis medžiagų patenka į vandenį
Verdant daržoves, dalis vandenyje tirpių vitaminų ir kitų junginių pereina į skystį. Dėl šios priežasties brokolius, žiedinius kopūstus ir kitas kopūstines daržoves dažnai palankiau ruošti garuose. Taip jos nesiliečia su dideliu vandens kiekiu ir gali išsaugoti daugiau jautrių maistinių medžiagų.
Jeigu daržovės verdamos, jų nereikėtų pervirti. Pakanka, kad jos suminkštėtų, bet išlaikytų savo tekstūrą. Virimui patariama naudoti tik tiek vandens, kiek reikia, o sriubai ar troškiniui skirtą skystį suvartoti kartu su patiekalu.
Taigi daržovių paruošimo būdas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkrečią daržovę. Vienas gėrybes galima valgyti šviežias, kitas garinti, kepti ar trumpai virti. Įvairesnis paruošimas taip pat padeda dažniau įtraukti daržoves į kasdienį meniu.
Raugintos daržovės ne visada yra probiotikai
Rauginant daržoves susidaro organinės rūgštys, pasikeičia jų skonis ir tekstūra. Nepasterizuotuose raugintuose produktuose gali būti gyvų mikroorganizmų, tačiau ne kiekvieną raugintą daržovę galima automatiškai vadinti probiotiku.
Dietologas rekomenduoja raugintas daržoves vertinti kaip vieną iš būdų paįvairinti mitybą, tačiau atkreipti dėmesį į jų sudėtyje esantį druskos kiekį.
Paprastas keptų rudens daržovių garnyras
Rudens daržovėms panaudoti galima iškepti paprastą garnyrą. Jam reikės 600 gramų moliūgo, 300 gramų saliero šaknies, dviejų vidutinio dydžio morkų, vieno raudonojo svogūno, trijų česnako skiltelių, dviejų šaukštų aliejaus, maltos saldžiosios paprikos, druskos ir pipirų.
- Saliero šaknį supjaustykite maždaug 1,5-2 centimetrų gabalėliais, moliūgą – kiek didesniais kubeliais.
- Morkas supjaustykite griežinėliais, svogūną – skiltelėmis.
- Daržoves ir neluptas česnako skilteles sudėkite į kepimo indą, apšlakstykite aliejumi ir pagardinkite prieskoniais.
- Uždengtame inde kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių.
- Išmaišykite ir dar 10-15 minučių kepkite atidengtame inde.
Prieš patiekiant iš suminkštėjusių česnako skiltelių galima išspausti minkštimą ir įmaišyti jį į iškeptas daržoves.
Šaltinis: elta.lt
