Širdies sveikata senjorams gali pagerėti pradėjus nuo paprastų kasdienių įpročių. Kardiologė Eglė Brazdžiūnienė rekomenduoja daugiau judėti, peržiūrėti mitybą, stebėti miego režimą ir atkreipti dėmesį į savo įprastą pulsą.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos teigimu, žmonėms, iki šiol mažai dėmesio skyrusiems širdies sveikatai, pirmiausia verta keisti dvi sritis: mitybą ir fizinį aktyvumą. Vienas paprasčiausių būdų pradėti daugiau judėti – kasdien bent 30 minučių skirti spartesniam ėjimui.
Mityboje svarbu mažinti druskos ir cukraus kiekį
Peržiūrint kasdienę mitybą, rekomenduojama mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą. Dažniau verta rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus ir viso grūdo produktus.
Pasak kardiologės, tokie pokyčiai nebūtinai turi būti staigūs. Pradėti galima nuo vieno konkretaus veiksmo, pavyzdžiui, suplanuoti kasdienį pasivaikščiojimą arba pakeisti dalį įprastų produktų sveikesniais pasirinkimais.
Reguliarus miegas taip pat svarbus
Širdies veiklai reikšmės turi ir poilsis. Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne padidėjusio kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą ir stengtis panašiu metu eiti miegoti bei keltis. Miego kokybei gali padėti reguliarus dienos režimas, fizinis aktyvumas, mažesnis kofeino vartojimas vakare ir trumpesnis ekranų naudojimas prieš miegą.
Išmanieji laikrodžiai gali apytiksliai parodyti miego trukmę, užmigimo ir pabudimo laiką bei prabudimus naktį. Tokius duomenis naudinga vertinti ne pagal vieną naktį, o stebėti ilgesnį laiką ir palyginti su savijauta dieną.
Reikėtų žinoti savo įprastą pulsą
Stebint pulsą svarbu vertinti ne tik vieną skaičių, bet ir jo pokyčius ramybės metu, judant bei atsigaunant po fizinio krūvio. Lėtesnis ar greitesnis pulsas ne visada reiškia ligą, tačiau nuolatiniai nukrypimai nuo žmogui įprastų rodiklių gali būti priežastis pasitikrinti sveikatą.
Pulso rodmenims įtakos gali turėti miego trūkumas, stresas, kofeinas, vartojami vaistai ar fizinis krūvis. Todėl pastebėjus pokyčius svarbu pasižymėti ir aplinkybes, kuriomis jie užfiksuoti.
Širdies sveikata senjorams gali būti stebima pasitelkiant ir išmaniųjų laikrodžių kaupiamą matavimų istoriją. Ji leidžia palyginti skirtingomis dienomis užfiksuotus duomenis, tačiau tokie rodmenys yra tik pagalbinė informacija ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Ką verta pasiruošti prieš vizitą pas gydytoją?
Jeigu kartojasi širdies permušimai ar juntamas stipresnis plakimas, verta pasižymėti, kada šie pojūčiai atsirado, kiek truko ir su kuo galėjo būti susiję. Jei laikrodis užfiksavo pulso pokytį ar leidžia atlikti vienos derivacijos elektrokardiogramą, įrašą galima parodyti gydytojui.
Prieš konsultaciją naudinga išsaugoti konkrečių epizodų ekrano kopijas, kuriose matytųsi data ir laikas. Gydytojas šiuos duomenis vertins kartu su simptomais, ligos istorija ir kitų tyrimų rezultatais.
Artimųjų pagalba gali palengvinti naujus įpročius
Vaikai ir anūkai gali padėti senjorams susipažinti su aktyvumo priminimais, žingsnių skaičiavimu ar miego duomenimis. Taip pat galima kartu vaikščioti, padėti nustatyti reikalingas funkcijas ir vėliau pasiteirauti, kaip sekasi jomis naudotis.
Širdies sveikata senjorams labiausiai priklauso nuo nuoseklių kasdienių veiksmų. Reguliarus judėjimas, tinkamas poilsis ir savo savijautos stebėjimas gali padėti laiku pastebėti pokyčius ir juos aptarti su gydytoju.
Šaltinis: elta.lt
